- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies abiturientams sparčiai artėja lemiamų apsisprendimų metas, kokiu keliu eiti toliau, o didžiuosiuose miestuose jau prasideda ir aukštųjų mokyklų studijų mugės. Jų metu universitetai bei kolegijos moksleiviams siūlo dešimtis studijų krypčių ir šimtus programų.
Sparčiai besivystančiame pasaulyje jaunam žmogui šiandien išsirinkti studijas nėra lengva – gali būti, kad po penkerių ar dešimties metų jų darbo vietą užims robotas arba šiandien dar net neišrasta technologija. Vis dėlto, ekspertai prognozuoja, kad tikrai neapsiriks tie, kurie savo ateitį susies su klimato kaita ir augančios žmonijos populiacijos aprūpinimu saugiu maistu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad dabartinė bręstanti jaunuolių karta turi daug daugiau žinių nei ankstesniosios ir labai jautriai bei aktyviai reaguoja į tai, kas vyksta pasaulyje.
„Į aukščiausias pasaulio tribūnas prasiveržusi ir vienminčių minią subūrusi Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg taip pat tėra tik šešiolikmetė. Būtent moksleivija šiandien sprendimus priimančius politikus aktyviausiai ragina klausyti mokslo nuomonės, atsižvelgti į faktais grįstus argumentus, atskleidžiančius, dėl kokių priežasčių planetai iškilo realus pavojus. O jei moksleiviams tai rūpi, vadinasi, jie yra teisingame kelyje, ir mūsų užduotis užtikrinti, kad pasirinkę vieną ar kitą profesiją, kryptingą karjeros kelią, jie turėtų daug erdvės kūrybai ir savo indėliui sprendžiant opiausias žmonijos problemas“, – sako A. Maziliauskas.
Profesoriaus teigimu, vienas iš svarių argumentų, renkantis profesiją, šiandien galėtų būti pasaulio vizionierių prognozės, sakančios, kad naujų technologijų era ateina vidutiniškai kas 50 metų. Šiuo metu vis dar tęsiasi informacinių technologijų laikmetis, tačiau nuo 2030-ųjų prasidės nauja – biologinių technologijų – era. Diskusijos jau vis labiau intensyvėja apie technologijas, kurios leistų atsisakyti iškastinių gamtos išteklių – naftos, dujų, akmens anglies.
„Ateityje aukštos pridėtinės vertės produktus turėsime gaminti iš biologinių išteklių, sugebėdami nepažeisti jų balanso. Europos Sąjungos bioekonomikos plėtros strategijoje taip pat numatyta, kad biologiniai ištekliai užims vis didesnę gamybos dalį. O tai reiškia, kad nauja erdvė veriasi žemės ūkio mokslui, agroindustrijoms, biosistemų valdymui, taikomajai ekologijai, miškininkystei, žaliajai energetikai“, – teigia pašnekovas, pastebėdamas, kad per artimiausius 10 metų žemės gyventojų skaičius padidės dar milijardu. Visus šiuos žmones reikės išmaitinti, o tai – dar vienas rimtas argumentas galvojant apie ateities profesijas.
Jau šiuo metu konstatuojama, kad vienas didžiausių aplinkos teršėjų yra maisto gamintojas – žemės ūkis. Todėl reikės spręsti, kaip jame apriboti anglies dioksido išmetimus į atmosferą, augant gamybos apimtims ir valgytojų skaičiui, įveikti ydingą maisto švaistymo įprotį, nes šiuo metu milžiniški maisto kiekiai prarandami ne tik dėl neatsakingo vartojimo, bet ir perdirbimo, logistikos ar prekybos grandyse.
„Veiklos visose šiose srityse taip pat bus neabejotinai perspektyvios“, – prognozuoja A. Maziliauskas. Jis atkreipia dėmesį, kad ne mažiau tikslinga savo ateitį sieti ir su vandens bei žemės inžinerija, nes žmonijai jau yra iškilęs iššūkis sugebėti valdyti senkančius vandens ir žemės išteklius. Galbūt Lietuvoje tokių problemų kol kas mažiau, tačiau gebėjimas jas spręsti atveria kelius į pasaulinę darbo rinką.
„Šiandien išties sunku nuspėti, ką veiksi po kelerių metų, nes darbo pobūdis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje neišvengiamai keisis. Todėl, mano manymu, renkantis profesiją svarbiausia yra galvoti apie tai, kas patinka, kas jautru tau pačiam ir kurioje srityje norėtųsi save realizuoti. Nes dirbdamas žmogus laimingas gali jaustis tik tada, kai darbinė veikla atitinka jo vertybes. Jei šios vertybės yra nešvaistyti savo laiko ir planetos, puiku – belieka žengti pirmyn, pasirinkti perspektyvią studijų programą ir siekti savo tikslų. Tobula, kai tie tikslai dar ir daro pasaulį geresniu“, – reziumuoja ilgametę mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį visame pasaulyje sukaupęs profesorius A. Maziliauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užimtumo tarnyba: didesnį darbuotojų trūkumą patiria stambios įmonės
Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. – šalies įmonių praėjusiais metais trūko darbuotojų, labiausiai šį trūkumą jaučia stambios įmonės, teigia Užimtumo tarnyba. ...
-
A. Armonaitė: laisvėjant karantinui prioritetas bus teikiamas veiklų lauke atnaujinimui4
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako apgailestaujanti, kad slidinėjimo centrams taip ir nebuvo leista atsidaryti, tačiau priduria, kad prioritetas po truputį laisvinant karantino ribojimus, tikėtina, bus teikiamas būtent veik...
-
Ministerija: įmonės jau gali teikti paraiškas subsidijoms ir lengvatinėms paskoloms
Nuo šio trečiadienio verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms,...
-
Ministerija nepritaria 13-ajai pensijai: išmokai prireiktų 180 mln. eurų23
Vyriausybė trečiadienį svarstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą išvadą, kurioje ministerija nepritaria 200 eurų dydžio vadinamosios 13-osios pensijos skyrimui, tačiau sutinka su siekiu gerinti socialinio draudimo pensi...
-
Pašalpų gavėjams karantinas išėjo į naudą2
Pašalpų gavėjams karantinas išėjo į naudą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar per pirmąją bangą rekomendavo bedarbius atleisti nuo darbo už pašalpas, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Seimo nariai kelia klausimus dėl teisėjų mokymo veiklos, šie situaciją vertina skirtingai2
Seimo komitetų vadovai kelia klausimą dėl dalies teisėjų gaunamo papildomo atlygio už mokymą, teisėjų bendruomenės atstovai situaciją vertina skirtingai. ...
-
Prastovas yra paskelbusios daugiau nei 14 tūkst. įmonių, VDI griežtins kontrolę
Galiojančias prastovas yra paskelbusios daugiau nei 14 tūkst. įmonių, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys. ...
-
VMI: dėl COVID-19 nukentėjusios įmonės jau gali teikti prašymą taikyti mokestines pagalbos priemones
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad verslininkai, kurie nėra įtraukti į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo jau...
-
Profsąjungos nepritaria darbdavių prašymui leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms1
Lietuvos darbdavių konfederacijai kreipusis į Vyriausybę su prašymu atšaukti ribojimus ne maisto prekių parduotuvėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė siūlymui nepritaria ir teigia, kad reikia...
-
M. Majauskas apie teisėjų papildomas pajamas: tikiuosi, kad bus imtasi priemonių2
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl papildomų pajamų, kurias gauna mokymus organizuojantys teisėjai. Politikas, gavęs institucijos atsakymą, antradienį BFK su...