- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES pirmininkaujanti Rumunija pirmadienį pristatys pasiektą preliminarų susitarimą dėl Dujų direktyvos peržiūros, pagal kurį dujų tiekėjai iš trečiųjų šalių turės laikytis ES įstatymų. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, labai svarbu, kad po ilgų diskusijų artėjama prie galutinio susitarimo ir ES energetikos politikos įgyvendinimo.
„Lietuvos vertinimu, labai svarbu, kad po ilgų diskusijų valstybės narės artėja prie galutinio susitarimo, kad ES dujų jungčių su trečiosiomis šalimis veikimui būtų taikoma ES teisė dėl veiklų atskyrimo, tarifų nustatymo, trečiosios šalies prieigos ir skaidrumo.
Direktyvos pakeitimais būtų užtikrinamas ES energetikos politikos ir Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimas. Tačiau pasiekus galutinį sutarimą, kas buvo akcentuota ir Seimo priimtame sprendime, Europos Komisijai (EK) tenka ypatingas vaidmuo ir didelė atsakomybė užtikrinti, kad būtų nuosekliai įgyvendinti direktyvoje sutarti principai“, - Ž. Vaičiūno komentarą Eltai perdavė ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Dujų direktyvos klausimas bus aptartas ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje Briuselyje, kurio posėdyje dalyvaus ir Ž. Vaičiūnas.
ES ministrai taip pat diskutuos dėl EK komunikato „Švari mūsų visų planeta. Strateginė neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ ir sieks bendro požiūrio dėl padangų ženklinimo reglamento. Lietuva laikosi pozicijos, kad opios klimato kaitos problemos verčia ES kelti dar ambicingesnius tikslus atsinaujinančioje energetikoje.
Kaip anksčiau skelbė EK, ES Dujų direktyvos pataisos bus galutinai patvirtintos artimiausiais mėnesiais. Po šių preliminarių politinių susitarimų direktyvos tekstas bus oficialiai patvirtintas EP ir ES Tarybos. Taip pat pažymima, kad per 9 mėnesius visos Bendrijos šalys turės užtikrinti, jog nacionaliniai valstybių įstatymai atitiktų naująją Dujų direktyvą.
Tikimasi, kad atnaujinta Dujų direktyva padės geriau reguliuoti dujotiekį „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos, einantį po Baltijos jūra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus18
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...