- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų koordinuotai veikti atstatant Ukrainą ir padedant reformuoti šalį taip, kad ji atitiktų ES valstybės–narės standartus.
Ukraina įstos į ES ir mums reikia jai padėti padaryti greičiau.
„Turėtų būti koordinuotas veiksmas ne tik iš Lietuvos, bet ir ES mastu. Mes vis tik kalbame ne tik apie skubų atstatymą šiandien, geležinkelio vėžės, kelio ar gyvenamojo namo, tačiau ir apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Ukraina įstos į ES ir mums reikia jai padėti padaryti greičiau. Tai reiškia ir reformomis, ir kitomis žiniomis. Svarbi yra koordinacija“, – pridūrė ji.
Ministrė aiškino, kad šiuo metu nėra kalbama apie Lietuvos pagalbą atstatant konkretų Ukrainos regioną ir šioje vietoje svarbiausia yra Ukrainos sprendimų priėmėjų nuomonė.
„Vis tik ne mes čia susigalvojame ir kažką darome, o turime derinti ir su prezidento administracija, ir su Ukrainos Vyriausybe“, – sakė A. Armonaitė.
Vyriausybės narė tikina, kad Europos Komisijos (EK) paskelbto paramos Ukrainai fondo dalis lėšų bus skiriama ne tik humanitarinei pagalbai, bet ir šalies infrastruktūros atstatymui. Pasak jos, Lietuva turi dalyvauti platesnėse diskusijose dėl to, kaip šis instrumentas atrodys, bei kaip būtų galima jį kartu įgyvendinti.
„Europos Sąjunga, EK, planuoja panašiu principu, kaip „Naujos kartos Europa“ fondas, paleisti fondą Ukrainos atstatymui. Priemonė vadinasi „Rebuild Ukraine facility“, skirta ir atstatymui, infrastruktūrai, ir reformoms. Atviras klausimas, ar Lietuvai reikia nacionalinio pagalbos instrumento Ukrainai, neatmesčiau tokio poreikio, tik turiu pasakyti, kad reikia platesnės diskusijos Vyriausybėje kartu su kitomis institucijomis ir politinėmis partijomis“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais aptarė, kokią pagalbą bei indėlį atstatant Ukrainą galėtų pasiūlyti Lietuva. Taip pat aptarti būtini tolesni žingsniai, gaivinant karo nualintą šios šalies ekonomiką, sakoma pranešime.
Ministrės manymu, šiuo metu Lietuvos institucijų ir verslo pastangos galėtų būti sutelktos vadinamosios avarinės rekonstrukcijos (angl. emergency rebuilding) projektuose. Tai – okupantų sunaikintos kritiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbai.
Anot ministrės, Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyva kuriamo Ukrainos atsigavimo plano rengime. Lietuva taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus. Europos Komisijos kuriamas planas galėtų būti panašus į Maršalo planą, skirto per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą1
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...