A. Armonaitė: Ukrainos atstatymas turėtų būti koordinuotas ne tik iš Lietuvos, bet ir ES mastu

Ukraina įstos į ES ir mums reikia jai padėti padaryti greičiau.

„Turėtų būti koordinuotas veiksmas ne tik iš Lietuvos, bet ir ES mastu. Mes vis tik kalbame ne tik apie skubų atstatymą šiandien, geležinkelio vėžės, kelio ar gyvenamojo namo, tačiau ir apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.

„Ukraina įstos į ES ir mums reikia jai padėti padaryti greičiau. Tai reiškia ir reformomis, ir kitomis žiniomis. Svarbi yra koordinacija“, – pridūrė ji.

Ministrė aiškino, kad šiuo metu nėra kalbama apie Lietuvos pagalbą atstatant konkretų Ukrainos regioną ir šioje vietoje svarbiausia yra Ukrainos sprendimų priėmėjų nuomonė.

„Vis tik ne mes čia susigalvojame ir kažką darome, o turime derinti ir su prezidento administracija, ir su Ukrainos Vyriausybe“, – sakė A. Armonaitė.

Vyriausybės narė tikina, kad Europos Komisijos (EK) paskelbto paramos Ukrainai fondo dalis lėšų bus skiriama ne tik humanitarinei pagalbai, bet ir šalies infrastruktūros atstatymui. Pasak jos, Lietuva turi dalyvauti platesnėse diskusijose dėl to, kaip šis instrumentas atrodys, bei kaip būtų galima jį kartu įgyvendinti.

„Europos Sąjunga, EK, planuoja panašiu principu, kaip „Naujos kartos Europa“ fondas, paleisti fondą Ukrainos atstatymui. Priemonė vadinasi „Rebuild Ukraine facility“, skirta ir atstatymui, infrastruktūrai, ir reformoms. Atviras klausimas, ar Lietuvai reikia nacionalinio pagalbos instrumento Ukrainai, neatmesčiau tokio poreikio, tik turiu pasakyti, kad reikia platesnės diskusijos Vyriausybėje kartu su kitomis institucijomis ir politinėmis partijomis“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais aptarė, kokią pagalbą bei indėlį atstatant Ukrainą galėtų pasiūlyti Lietuva. Taip pat aptarti būtini tolesni žingsniai, gaivinant karo nualintą šios šalies ekonomiką, sakoma pranešime.

Ministrės manymu, šiuo metu Lietuvos institucijų ir verslo pastangos galėtų būti sutelktos vadinamosios avarinės rekonstrukcijos (angl. emergency rebuilding) projektuose. Tai – okupantų sunaikintos kritiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbai.     

Anot ministrės, Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyva kuriamo Ukrainos atsigavimo plano rengime. Lietuva taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus. Europos Komisijos kuriamas planas galėtų būti panašus į Maršalo planą, skirto per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimui.