.png)
- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aušrinė Armonaitė
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai.
„Yra keletas galbūt niuansų, ką reikia turėti omenyje, – tai dėl investicinės aplinkos ir gal tokio daugiau jos prognozuojamumo. Aš tikrai vertinu, kad krašto apsaugos infrastruktūrai reikia daugiau finansų ir kad bankų situacija yra tikrai netipinė ir yra netipiniai pelnai“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.
„Bet investicinės aplinkos prognozuojamumo elementas čia irgi turi būti įvertintas, nes norime, kad daugiau čia bankų ateitų, o ne mažiau“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė neatmetė, kad siūlomas solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus: „Aš tikiuosi, kad mes kažkaip rasime tą formą, kaip padėti krašto apsaugai ir sureguliuoti netipinę (bankų – BNS) situaciją“.
„Mes norėtume, kad ateitų daugiau bankų ir jie teiktų geresnes sąlygas Lietuvos žmonėms“, – teigė ministrė.
Vis dėlto A. Armonaitė taip pat teigė pasigendanti informacijos iš bankų apie palankesnius pasiūlymus gyventojams.
„Norėtųsi ir iš bankų tam tikros pozicijos – ne tik kad mes nepritariame, bet ir kad mes teiksime geresnes ir palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojams, pavyzdžiui, pakelsime palūkanas už jų indėlius, kurios dabar yra gana nedidelės, kažkaip mažinsime galbūt maržas arba didinsime žmonių galimybę investuoti per aukcionus – tas galėtų irgi būti iš bankų pusės padaryta“, – teigė ministrė.
Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024–2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL finalas: Vilniaus „Rytas...
-
469-oji karo Ukrainoje diena...
-
Baltarusijos projekto „Tribu...
-
Prezidento darbo diena Rokišk...
-
Avarija Ateities gatvėje...
-
Profesorės B. M. Galdikas pas...
-
Įkurta asociacija „Mano glo...
-
A lyga: Vilniaus „Riteriai...
-
467-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL finalas: Kauno „Žalgiri...
-
Kaip skelbiama ekstremalioji situacija dėl sausros?Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelb...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių3Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Daržovių augintojai neprisimena, kada prieš sodinimą laistė perdžiūvusią dirvąŠalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didel...
-
Žiniasklaida: nuo liepos už ploniausius plastikinius maišelius prekybininkai ims 1–5 centus53Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas. ...
-
Siūloma etiketėse nurodyti dabar po privačiais ženklais besislepiančius gamintojus7Seime skinasi kelią iniciatyva gamintojus, kurie slepiami naudojant privačius prekybininkų ženklus, nuo 2024 metų liepos įpareigoti prekės ar produkto etiketėje nurodyti jų identifikavimo informaciją. ...
-
Seimas bandys tramdyti mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio14Seime skinasi kelią bandymas pažaboti savarankiškai dirbančius ir mokesčių nemokančius pavėžėjus iš užsienio. ...
-
Kainos Lietuvoje per metus augo sparčiau nei Estijoje, lėčiau nei Latvijoje1Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse gegužę išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
RRT: 5G tinklas jau dengia daugiau nei 80 proc. Lietuvos7Pernai Lietuvoje pradėtas diegti itin spartus mobilusis 5G ryšys jau dengia 80 proc. šalies teritorijos, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir tarnyboje iki gegužės 3 dienos užregistruotais...
-
Seimas supaprastino nedidelių saulės elektrinių statybas2Nedidelėms saulės elektrinėms nuo liepos nebereikės techninės būklės pažymų – taip siekiama supaprastinti ir paspartinti šios energijos rūšies plėtrą. ...
-
M. Navickienė: šiemet nebebus skirta daugiau paramos pirmam būstui regione3Šiemet nebebus skiriama papildomų lėšų jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Šiemet tam jau skirta 8 mln. eurų. ...