A. Armonaitė: mažėjantis eksportas bus paspirtis kurti geresnę verslo aplinką

„Norėtųsi, kad Lietuva darytų tuos veiksmus, kad būtų draugiškiausia aplinka Europoje daryti verslą, ir mokestiniai, ir reguliaciniai pakeitimai. Tikiuosi, kad tai bus paspirtis transformuotis į draugiškesnę verslui aplinką“, – BNS trečiadienį sakė A. Armonaitė.

Anot jos, ministerija taip pat turi planų, kaip verslui gerinti sąlygas: „Visas planas yra, matyt, reikia ieškoti sprendimų dėl investicijų neapmokestinimo“.

A. Armonaitė anksčiau yra sakiusi, kad šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai į naujas technologijas investuojančiam verslui, nulinis tarifas turėtų būti taikomas visoms plėtrai skirtoms įmonių investicijoms.

Kovą, palyginti su pernai kovu, bendras Lietuvos eksportas smuko 2,5 proc., o vien lietuviškos kilmės prekių – 13,4 proc. (be mineralinių produktų – 9,8 proc.), paskelbė Valstybinė duomenų agentūra.

A. Armonaitė sako, kad tai lėmė ekonomikos lėtėjimas pasaulinėse rinkose ir jose kritusi lietuviškos produkcijos paklausa, todėl gamintojams reikia padėti atsilaikyti. 

„Natūralu, globali situacija, paklausa kritusi pagrindinėse užsienio rinkose atsiliepė iš karto mūsų gamybininkams, tai turime toliau stengtis atverti jiems galimybes, kita vertus, svarbu ir atlaikyti. Kai Europos Centrinis Bankas pradėjo kelti palūkanų normas, natūralu, kad lėtėjimo veiksniai ekonomikos turėjo atsispindėti“, – teigė ministrė.

A. Armonaitė ir jos vadovaujamos Laisvės partijos frakcija Seime nepalaikė įstatymo dėl laikino bankų solidarumo įnašo, nes, pasak jos, nes jų klientams gali didėti mokesčiai, be to, tai nedraugiškas sprendimas investicinei aplinkai, nes nauji bankai nenorės ateiti į Lietuvą. 

Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo įmonėms nulinį pelno mokesčio tarifą taikyti pirmus dvejus metus veiklos metus vietoj vienerių. A. Armonaitė yra sakiusi, kad tokios mokesčio atostogos įmonėms yra būtinos dvejus metus. o ne vienerius, kaip yra dabar.

Ministerija taip pat siūlo, kad daugiau nei 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančių įmonių pelnas iki 38,5 tūkst. eurų būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o 15 proc. tarifas būtų taikomas pelnui virš šios ribos.

Tuo metu Finansų ministerija siūlo, kad iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančios įmonės toliau mokėtų lengvatinį 5 proc. pelno mokestį, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus (dabar – iki 10 darbuotojų).