„Manau, gerai, kad tai tapo vieša ir mes visi galime iš tikrųjų viešai diskutuoti“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

„Tai ar mes turime koaliciją, ar neturime? Ar ten dirba visi kartu, ar visi atskirai“ , – retoriškai klausė technologijų ekspertas Mindaugas Ubartas.

Anot A. Armonaitės, mokesčių sistemos pertvarkoje trūksta aiškumo. Kaip tai paveiks ekonomiką?

„Norėtume taip pat šioje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet ir tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Armonaitė siūlo gerinti sąlygas mažoms įmonėms – išplėsti pelno mokesčio lengvatą. Dabar galioja du pelno mokesčio tarifai. 5 proc., kuomet dirba tik iki dešimties darbuotojų ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų. Kitu atveju įmonės moka 15 proc. tarifą.

„Dabartinė sistema motyvavo nelegalų darbą – nedeklaruoti to 11 darbuotojo“, – komentavo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Finansų ministerija siūlo nebeskaičiuoti darbuotojų, o A. Armonaitė nori pelno mokesčio skaičiavimą keisti iš esmės, vadovaujantis Pasaulio banko rekomendacija. Įvesti ribą, nuo kurios ir priklausytų tarifo dydis. Tarkim, įmonės apyvarta viršija 300 tūkst. eurų arba pelnas viršija 39 tūkst. eurų, perviršis apmokestinamas 15 proc. tarifu, o žemiau ribos – 5 proc. tarifu. 

„Skamba gražiai, bet techniškai įgyvendinti, ko gero, būtų sudėtinga“, – sakė D. Čibirienė. 

Verslui truputį palengvino, bet jeigu kalbėti apie gyventojus, tai visi palengvinimai bus finansuojami iš pastarųjų kišenės.

 

A. Armonaitė siūlo pelno lengvatas ir įmonėms, kurios tik pradeda veiklą. Dabar tokių įmonių pelnas neapmokestinamas tik metus. Ministrė nori lengvatos dvejiems metams.

„Suprantame, matome, jog įmonės pirmus dvejus metus dar dažnai nėra labai pelningos. Norime jas motyvuoti toliau augti“, – argumentavo A. Armontaitė.

„Iš pradžių, kuomet įmonė įsteigiama, manau, logiška, reikia skatinti, bet palaipsniui ta lengvata turėtų išnykti“, – teigė buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.

Talentų pritraukimui iš užsienio norima sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iki 8 proc. Jis galiotų ir grįžusiems emigrantams, ir užsieniečiams, kurie penkerius metus Lietuvoje nemokėjo mokesčių, o atvykę uždirbtų daugiau nei du vidutinius darbo užmokesčius – maždaug 3400 eurų popieriuje. Mokestinė našta būtų net tris ar keturis kartus mažesnė nei dabar siūlo Finansų ministerija.

„Galima iš karto nurašyti šį pasiūlymą į populizmą, nes ne GPM trukdo pritraukti talentus ir tai nėra konkurencinis pranašumas, jeigu lieka tiek „Sodra“, tiek GPM“, – aiškino M. Ubartas. 

Kone reikšmingiausiai mokesčiai didėtų dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą. Jiems siūloma palaipsniui didinti ir GPM, ir „Sodros“ mokesčius, taip pat mažinti sąnaudoms skirtą dalį nuo 30 proc. iki 20 proc. Tačiau čia A. Armonaitė konservatyvesnė. Ministrė siūlo sąnaudoms skirtą dalį palikti tokią, kokia yra dabar, o su nedarbo draudimu nedaryti nieko.

„Mes suprantame norą suvienodinti tas lubas darbo santykių ir individualios veiklos, bet jų suvienodinimas yra kėlimo, o ne žeminimo principu. Tad siūlysime diskutuoti šia kryptimi“, – A. Armonaitė.

Buvęs finansų ministras sako, kad įmonėms ir turtingiesiems mokesčiai mažės, o darbo liaudžiai – didės.

„Mokesčiai keliami tiems, kure patys susikuria darbo vietas. Kai kuriems dirbantiesiems, kurie nemažai uždirba, mokesčiai yra mažinami“, – konstatavo V. Šapoka.

„Verslui truputį palengvino, bet jeigu kalbėti apie gyventojus, tai visi palengvinimai bus finansuojami iš pastarųjų kišenės“, – teigė D. Čibirienė.

Politologams atrodo, kad mokesčių reforma valdančiųjų toli nenuves.

„Šitas mokesčių paketas nebus priimtas toks, koks dabar pasiūlytas. Antra vertus, manau, kad per rinkimus jiems bus labai sunku“, – tikino politologas Kęstutis Girnius.

Teikti siūlymus dėl mokesčių Finansų ministerijai  bus galima dar dvi savaites.