- Kornelija Mykolaitytė, Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės partijos pirmininkė, kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministres Aušrinė Armonaitė sako, kad yra numatyta verslo priežiūros institucijų pertvarka ir jų tikslų peržiūra.
„Esame nusimatę verslo priežiūros institucijų pertvarką, kad peržiūrėtume, kokie institucijų tikslai, ar jie orientuoti į konsultacijas, ar į baudas, kaip elgiasi inspektoriai ir kaip jiems padėti tapti draugiškesniais valstybės pareigūnais, (...) kad jie būtų konsultantai, ne baudėjai, kad žmonėms nekiltų minčių apie emigraciją susidūrus su valstybės institucijomis, ką kartais girdžiu“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė A. Armonaitė.
Jos teigimu, taip pat būtų galima sujungti besidubliuojančias funkcijas šiose institucijose.
Kalbėdama apie mokesčius, A. Armonaitė nurodė, kad valdantieji šioje srityje nesirengia daryti „staigių judesių.“
Dabar įveikime šitą krizę kartu ir tada pasižiūrėsime, kokia sistema yra sąžiningiausia.
„Dabar įveikime šitą krizę kartu ir tada pasižiūrėsime, kokia sistema yra sąžiningiausia. Aš manau, kad mokesčiai turi būti mažesni, tačiau mes, kaip Laisvės partija, formuojant koaliciją, nesiūlėme neįtikėtinų mokesčių lengvatų, pavyzdžiui, pridėtinio vertės mokesčio (PVM). Nes PVM nesumažina kainos žmogui, nepaisant to, kad daug kas teigia kitaip. Prasminga mažinti gyventojų pajamų mokestį, ir apie tai mes kalbėjome, ir prašėme partnerių bent jau nedidinti tų mokesčių, ypatingai žmonėms, kurie dirba pagal darbo santykius“, – sakė A. Armonaitė.
Parama verslui
Kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministres Aušrinė Armonaitė abejoja, ar visos institucijos, kurios yra atsakingos už paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos, skyrimą, dirba pakankamai greitai. Ji taip pat priduria, kad prioritetas skiriant paramą šiuo metu turėtų būti laikas.
„Mums reikia greičiau suktis, greičiau derintis su Europos Komisija (EK) ir t.t. Manau, kad dabartiniai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrai iš tiesų daro viską, ką jie gali, negalime nubraukti tų žmonių darbo. Tačiau ar kitos institucijos, rengdamos įvairius aprašus, nutarimus ir visus kitus dalykus, reikalingus šiems procesams, ar jos sukasi greitai – aš, tiesą sakant, turiu labai didelių abejonių“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė A. Armonaitė.
„Turime 2 tūkst. atvejų kone kasdien, ir nepanašu, kad galėsime atidaryti tam tikras verslo rūšis dar kurį laiką. Suktis reikėtų greičiau. To mes ir prašysime“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė taip pat pažymėjo, kad kuo greičiau reikėtų įgyvendinti tas paramos verslui priemones, kurios jau yra suplanuotos.
„Situacija neeilinė. Žinoma manau, kad su socialiniais partneriais reikia konsultuotis, tik dabar, matyt, reikia tai, kas jau yra suplanuota kuo greičiau įgyvendinti“, – sakė ji.
Anot kandidatės į ministres, šiuo metu biudžete tam tikro pobūdžio paramai verslui numatyta mažiau lėšų nei iš tiesų reikalinga. Ji teigė, kad tikisi, jog naujoji valdžia turės galimybę jas papildyti.
„Biudžete subsidijų priemonėms yra numatyta 150 mln. eurų, o jų poreikis – 205 mln. eurų. Paskoloms yra numatyta 30 mln. eurų, kai poreikis yra apie 100 mln. eurų (...). Mes, matyt, turėsime galimybę papildyti kai kurias priemones, bet man prioritetas yra laikas. Galbūt geriau, kad jos ir ne tokios tobulos, ir socialiniai partneriai turės pastabų joms, bet kad jos pasiektų verslą“, – tikino ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...