Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti.

Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių. Ji sako, kad būtina peržiūrėti stambaus verslo paramos fondo prioritetus.

„Mūsų pagrindinis prioritetas šiandien – kad tie verslai, kurie yra uždaryti, kurie nukentėjo nuo karantino apribojimų, kad jie galėtų ir išsaugoti gyvastį, ir darbo vietas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

A. Armonaitė teigia norinti sukurti aplinką, kurioje valstybė padėtų vystytis inovacijoms, o jų varikliu taptų didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

– Pradėkime nuo svarbiausios aktualijos – paramos verslui. Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakėte, kad ministerijos viduje galima rasti papildomų lėšų paramai verslui – apie 150 mln. eurų. Iš kur tokie resursai?

– Kaip sako viešosios politikos analitikai, pasižiūrėk ten, kur eina pinigai – sužinosi, kur yra prioritetai. Štai, mes peržiūrėjome tuos resursus, kuriuos turi ministerija ir pavaldžios institucijos, peržiūrėjome nepanaudotus resursus anksčiau suplanuotoms priemonėms, dėl pačių įvairiausių priežasčių jie nebuvo panaudoti. Kai ką perplanavome, kai ko atsisakėme ir sukaupėme 150 mln. eurų portfelį, kurį norime nukreipti į antrą pagalbos verslui paketą.

Bet aš noriu pasakyti, kad mes neatsisakėme prasmingų projektų ir tai, kas yra planuojama skaitmenizacijos srityje, mes irgi peržiūrėjome. Kaip pavyzdį galiu pateikti – buvo suplanuota steigti inovacijų fondą, tačiau į jį pinigų nebuvo įdėta. Mes tą padarėme, jį ir formaliai įkūrėme, ir įdėjome 20 mln. eurų.

– Ekonomikos ministerijos pagalbos verslui portfelyje šiuo metu yra 230 mln. eurų. Kokį preliminariai matote paramos poreikį ir ar tai, kad jau planuojate papildomas priemones, reiškia, kad tas poreikis bus didesnis nei 230 mln. eurų?

– Noriu pabrėžti, kad yra ne tik 230 mln. eurų, bet yra mokamos prastovos, mokesčių atidėjimai, tai yra svarbios priemonės.

Dėl antrojo paketo tariamasi tiek su socialiniais partneriais, tiek su premjere ir jos komanda. Mes suprantame, kad tai yra milžiniški pinigai, nepaisant to, kad juos radome savo ministerijos resursuose. Svarstome galimybę padėti labiausiai nukentėjusiems verslams, tiems, kurių apyvarta krito daugiau nei 50 proc. Taip pat labiau padėti savarankiškai dirbantiems, nes su 260 eurų pajamomis yra gana nelengva išgyventi tiems, kas neturi santaupų.

– Tai jūsų strategija dėl paramos verslui priemonių – eiti konkretesniu keliu, kad parama pagrinde būtų subsidijų ir paskolų forma?

– Norime horizontaliai padėti visiems, kas nukentėjo, tačiau matome tuos, kurie nukentėjo ypatingai. Planuojame padėti ir vertikaliau.

– Kokia ta pagalba galėtų būti? Ar, tarkime, nuomos subsidijų priemonė dar galėtų sugrįžti? Kai kurie barų, restoranų savininkai sakė, kad tai buvo veiksminga pagalba.

– Planuojame subsidijas, kurias verslai galės panaudoti tam, kam nori. Galės ir panaudoti tam, kad sumokėtų nuomą, komunalinius mokesčius, kitoms išlaidoms. Manome, kad tokia priemonė yra lankstesnė.

Planuojame subsidijas, kurias verslai galės panaudoti tam, kam nori.

– Tai gal yra planas, kada bus galima teikti paraiškas paramai pagal naujas priemones?

– Pirmas pagalbos paketas – 150 mln. eurų subsidijoms ir 30 mln. eurų paskoloms – dirbame, kad jis startuotų iki sausio vidurio, kad būtų galima teikti paraiškas. Antrasis pagalbos verslui paketas, dėl kurio turinio diskutuojame, tikimės, kad bus galima jį paleisti per mėnesį ir jau vasarį teikti paraiškas.

– Dėl antro paketo laukia ta pati procedūra – Europos Komisijos (EK) notifikavimas?

– Taip, bet aš noriu pasakyti, kad mūsų ministerijos komandai gerai sekasi susiderinti su EK. Pats svarbiausias dalykas yra susitarti viduje ir turėti visų palaikymą – tiek socialinių partnerių, tiek valdančiosios koalicijos, Vyriausybės.

– Taip pat buvote užsiminusi, kad keisite rudenį pradėjusio veikti paramos stambiam verslui prioritetus. Ką turite omenyje?

– Girdime, kad susidomėjimas (fondu – BNS) auga ir mano tikslas yra padaryti taip, kad tas fondas būtų ne tik politiška žinutė ir žodžiai, bet ir realiai didieji verslai galėtų juo pasinaudoti. Gali būti, kad su vadovybe peržiūrėsime, kaip padaryti, kad ta parama būtų patrauklesnė.

Anksčiau aptartas priemones projektuojame smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau yra labai svarbu skirti dėmesį ir didiesiems darbdaviams.

– Iš šio fondo kol kas skirta 7 mln. eurų, tačiau svarbi detalė, kad tie 7 mln. skirti tik vienai įmonei. Ar šio fondo startas kiek nuvilia, ar buvo galima tikėtis didesnės paklausos?

– Aš esu trečią savaitę ministerijoje, tai manęs dar niekas nenuvylė. Manau, kad tą priemonę padarysime patrauklią ir valstybes lėšas, kurias sutelkėme, investuosime prasmingai, į darbo vietų kūrimą.

– Būtent dėl to patrauklumo – verslas užsimena, kad fondas nėra labai patrauklus skolintis, nes skolinimosi kaina yra didelė. Iš jų teko girdėti, kad tokiomis sąlygomis gali skolintis nebent tie, kam jau visai blogai.

– Mes girdime verslo lūkestį – ne tik krizės metu, bet ir apskritai prieiti prie finansų savo veiklos vystymui. Yra kalba apie investicinį fondą, tai, man atrodo, pabandyti dabar tose priemonėse, kurias šiuo metu turime, yra gera proga prieš steigiant kažkokias didesnes finansines institucijas.

– Tai gal sukonkretintumėte, kaip fondą padaryti patrauklesnį, kad verslas iš jo skolintųsi noriau?

– Lygiai taip pat, kaip dėl antro pagalbos paketo, ir dėl pagalbos verslui fondo, mums reikia pasitarti tiek su socialiniais partneriais, kurie atstovauja toms įmonėms, kurios gali pasinaudoti ta parama, tiek ir bendrai, nes šis fondas yra valdomas Ekonomikos ir Finansų ministerijų.

Mano požiūriu, valdymas yra pakankamai komplikuotas – galbūt galima jį peržiūrėti. Bet dabar svarbiausia pasinaudoti esančiu instrumentu ir tais pinigais, kurie jau yra įdėti.

– Nemaža pagalbos priemonių verslui dalis yra paskolų forma ir iš viešosios erdvės kartais atrodo, kad primirštama, jog paskolas kažkada reikės grąžinti. Ar nebus taip, kad mes su virve ištrauksime kai kuriuos skęstančius verslus, bet galiausiai ta pati virvė juos pasmaugs?

– Aš taip nemanau, nes „Invegos“ paskolų sąlygos yra geros, rinkoje tokiomis sąlygomis gauti paskolų neįmanoma. Yra verslai, kurie pasinaudojo ir yra patenkinti, ne tik išsaugojo veiklą, bet ir ją sustiprino. Mes taip pat girdime ir ministerijoje esame sudarę veiklos grupę su socialiniais partneriais.

Turėjome pirmą labai išsamų susitikimą ir ten kalbėta apie galimybes atidėti palūkanų mokėjimus ir kitus dalykus.

– Ar jūsų politinio pasitikėjimo komanda jau suformuota, ar dar galima artimiausiu metu tikėtis papildymo?

– Praktiškai visa politinio pasitikėjimo komanda yra suformuota iš labai profesionalių, ambicingų, drąsių žmonių. Gali būti, kad dar pasipildysime vienu patarėju, tačiau iš esmės deriname tiek patirtį ir kompetenciją valstybiniame sektoriuje, tiek visuomenines, ekspertines patirtis, tiek Laisvės partijos politines idėjas nešančių žmonių darbą.

– Sakote, gali būti dar vienas patarėjas. Kaip suprantu, viceministrų bus trys?

– Mes turime galimybę turėti ketvirtą viceministrą, bet kol kas neplanuojame ja naudotis.

– Perfrazuojant vieną plačiai nuskambėjusią frazę – ar jaučiate, kad su šita komanda galite plaukti vandenynu?

– Tiesą sakant, mes jau plaukiame vandenynu, kuris šiuo metu labai audringas ir banguotas. Bet matau, kad išbanguosime ir viskas bus gerai.

– Jūsų komandoje – daug jaunų žmonių, kai kurie jūsų bendražygiai yra dar nuo liberalaus jaunimo laikų. Suprantu, kad šie žmonės galbūt turi patirties dirbant su ekonomikos ir inovacijų failais kitur, bet turbūt sutiksite, kad darbas ministerijoje yra kitokio pobūdžio žvėris. Ar nepritrūks patirties ir ar nebus sunku dėl to, kad daliai komandos reikia kažkiek laiko įsivažiuoti?

– Mes turime puikią kombinaciją – ambasadorę Jovitą Neliupšienę (viceministrę – BNS), kuri paskutiniu metu dirbo ir Užsienio reikalų ministerijoje. Kartais, manau, yra labai prasminga turėti naujų žmonių, kurie turi kitokių patirčių – ar tai būtų ilgametė savivaldos patirtis, kurią turi viceministras Vincas Jurgutis, ar ta patirtis, kurią sukaupė viceministrė Eglė Markevičiūtė, dirbdama su įvairiais sektoriais ir taip pat būdama mano bendražyge nuo Lietuvos liberalaus jaunimo laikų.

Vakaruose yra gana dažna praktika veikti nevyriausybinėse jaunimo organizacijose, prieš įsijungiant į politiką išbandyti save. Manau, kad tarp viceministrų turime gerą tiek įvairios patirties, tiek politinių idėjų ir užsidegimo jas įgyvendinti kombinaciją.

– Anksčiau žadėjote siekti, jog ši ministerija būtų ne tik ekonomikos, bet ir inovacijų. Manote, kad inovacijoms skiriama per mažai dėmesio?

– Ant ministerijos didelėmis raidėmis yra užrašas „Ateitis. Ekonomika. Inovacijos“, bet pritrūkome, ko gero, visų trijų. Nepaisant to, kad ekonomika didele dalimi yra ir viešosios valdysenos klausimas.

Norime inovacijas pastatyti ant bėgių – sukurti tokią aplinką, kur inovacijas padėtų kurti valstybės institucijos, geriausia, kad tai būtų viena agentūra. Inovacijų ekosistemą varytų didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Šiuo metu Lietuva tam skiria 0,89 proc. nuo BVP, kai Europos vidurkis yra 2 proc.

– Jūsų partijos programoje buvo numatytas tikslas MTEP skirti 3 proc. BVP. Vyriausybės programoje tikslas kiek kuklesnis – 1,5 proc. iki 2024-ųjų. Ar tai buvo kompromisas derybose dėl programos?

– Laisvės partijos programa yra parašyta Lietuvos dešimtmečiui. Mes iš tikrųjų užsimojome ambicingai. O Vyriausybės programa yra parašyta ketveriems metams, dėl to tas skaičius yra mažesnis.

Bet vėl, tai yra dideli pinigai, kuriuos turėsime ne tik sutelkti, bet ir prasmingai išleisti, nes investicijos į kažkokio slėnio sienas, vis tik, nėra investicijos į mokslinius tyrimus. Pagaliau investicijos į mokslinius tyrimus yra ir rizikingos, bet turint visa tai omenyje, mes manome, kad pagaliau reikia tai sutvarkyti.

Politiškai suprantu, kad rezultatai gali ateiti vėliau, bet pats laikas mąstyti ne tik savo kadencijos laikotarpiu, bet ir dešimtmečiais į priekį.

– Ar galima sakyti, kad pandemija ir su ja susiję pagalbos verslui klausimai, tiek visuomenei, tiek galbūt kai kuriems skeptikams politinėje arenoje įrodė stiprios Ekonomikos ministerijos svarbą?

– Aš manau, kad parodė, jog darbo vietas kuria ne politikai, ne jų pasisakymai aukščiausiose tribūnose, feisbuko postuose, bet verslas – tie žmonės, kurie rizikuoja, kurie įdeda savo pinigus, kurie, galbūt, suklysta 10 kartų, kad 11-ą kartą jiems pasisektų.

Paskutinius ketverius metus mes girdėjome šiokį tokį verslo demonizavimą, ši šaka buvo apipinta įvairiais epitetais. Tačiau dabar pamatėme, kad be veikiančių verslų stoja mūsų gyvenimai, stoja mūsų ekonomika. Man atrodo, kad tai svarbiausias dalykas, kurio pasimokėme.

Kalbant apie ministeriją, viskas priklauso ne nuo institucijos, o nuo žmonių. Mano, kaip politikės užduotis yra priminti, kad yra ne tik ekonomikos, bet ir inovacijų ministerija, ir kad ši organizacija gali turėti svarbų indėlį tiek pandemijos suvaldyme, tiek ir į pamatus Lietuvos ateičiai.

– Pabaigai – ar tapus ministre, nesumažės jūsų aktyvumas socialiniuose tinkluose? Ar toliau žadate daryti „TikTokus“?

– Be abejo, kad taip.

– Ačiū už pokalbį.