- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
10 proc. nuo užsakymo sumos – tiek lietuviai dažniausiai palieka arbatpinigių. Tuo metu amerikiečiai už tokią sumą jus pasivytų ir paklaustų, ar viskas gerai, gal nepatiko aptarnavimas. Vis dažniau atsiskaitant kortele dažnas žmogus nebesinešioja grynųjų, tačiau arbatpinigių galima palikti ir kortele. Kokia arbatpinigių kultūra vyrauja Lietuvoje? Apie tai pokalbis su restoranų ir kavinių tinklo vadovu Gediminu Balniu.
– Kiek tinkama palikti arbatpinigių – 10, 20 proc. ar daugiau?
– Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra. Tačiau kitose šalyse keičiasi ir auga arbatpinigių procentas. Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 1950 m. iki dabar yra išaugę nuo 10 proc. iki 21 proc., t. y. 2022 m. vidutiniškai Amerikoje palikdavo 21 proc. arbatpinigių. Tai susiję su tuo, kad visuose sektoriuose, išskyrus restoranuose ir dar keliuose sektoriuose, mažėja rankinio darbo, viskas robotizuojama. Klientai vertina rankų darbą ir atsilygina.
– Lietuvoje, jei nepatiko aptarnavimas ar darbas, žmonės nepalieka arbatpinigių, tačiau Amerikoje tai kultūrinis dalykas ir vis vien paliekama?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ten kitokia kultūra. Jei klientas palieka 10 proc., būna klausia, kas nepatiko. Ten įprasta palikti daugiau nei 10 proc.
– Kai galima arbatpinigių palikti ne tik grynaisiais, bet ir su spec. aparatu, galbūt žmonės daugiau ir dažniau palieka?
– Taip. Dabar labai sumažėjo grynųjų operacijų. Daugiau nei 80 proc. lankytojų atsiskaito kortelėmis. Keičiasi technologijos ir žmonių įpročiai. Gaila, kad mūsų Mokesčių inspekcija su Finansų minisiterija toliau gyvena 1950 m.
– Ar reikia nuo arbatpinigių susimokėti mokesčius?
– Reikia. Sukurta sistema, išskaičuojama 15 proc. nuo pajamų. Tačiau yra niuansų. Projektą kūrėme su Mokesčių inspekcija, tačiau vėliau mus pasiekė išaiškinimas, kad dalis padavėjų turės antrą kartą susimokėti deklaruodami metines pajamas.
– Padavėjai turbūt nepatenkinti tokia tvarka, kai reikia susimokėti kelis kartus. Jie turbūt labiau vertina grynuosius arbatpinigius.
– Mes norėjome tai ištraukti iš pilkos zonos, nes tokios sistemos buvo. Seniau nebuvo galima išskirti konkrečiai žmogaus ir skaitydavosi įmonės pajamos. Ten mokesčiai buvo tokie dideli, kad praktiškai de facto niekas tokių sistemų nenaudodavo. Pabandėme kažką sukurti, veikia, naudojamės, bet mums nepadeda valstybinės institucijos.
Lietuvoje nusistovėjusi 10 proc. kultūra.
– Kokia praktika kitose šalyse? Ar apmokestinami arbatpinigiai?
– Įvairiai. Didžiojoje Britanijoje sąskaitoje nurodomi arbatpinigiai – dažniausiai 12–15 proc. Jie įkrinta į įmonės sąskaitą, bet gali būti naudojami išmokėti tiesiai darbuotojams, gali būti naudojami darbuotojams apmokyti. Neapkomestinami.
– Gal Lietuvoje plečiasi arbatpinigių kultūra?
– Iš dalies plečiasi. Tačiau paslaugų sektorius išaugęs ir auga. Drabužių perkame dvigubai daugiau nei prieš 20 metų, bet taisymas žymiai sumažėjęs. Pagal pajamas tiek drabužiai, tiek batai santykinai atpigę, pasikeitė namų ruoša – robotai tvarko namus, pjauna žolę. Yra profesijų, kurioms galima palikti arbatpinigių, bet jų smarkiai mažėja. Restoranai – sritis, kur turbūt niekados neišnyks kontaktas su klientu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...