- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvertinęs būsto paskolų rinkos raidos tendencijas, Lietuvos bankas inicijuoja viešą konsultaciją su vartotojais, rinkos dalyviais bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis ir teikia preliminarius siūlymus bei idėjas, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo.
Lietuvos bankas taip pat siūlo pritraukti naujų skolintojų, supaprastinti skolinimą tarpvalstybiniu lygiu ir palengvinti bei skaitmenizuoti geriausio būsto paskolos pasiūlymo paiešką.
„Tai yra pradinė konsultacija, jos tikslas yra sužinoti rinkos dalyvių, kitų institucijų vartotojų nuomones apie pateikiamas idėjas. Tam, kad būtų galima identifikuoti perspektyviausius pasiūlymus, nes daugelis pasiūlymų yra pakankamai sudėtingi ir papildomai reikalauja daug darbo ir išrinkti tuos pasiūlymus, kuriuos toliau nagrinėsime, vertinsime (...) Tai yra pirminis idėjų rinkinys, ką mes Lietuvoje turėtume daryti, kad konkurencija būsto paskolų rinkoje galėtų sustiprėti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Lietuvos banko valdybos nario teigimu, lietuvių, imančių būsto paskolą užsienyje, skaičius yra menkas.
„Įmonės gali skolintis (...) Bet būsto paskolos yra toks mažmeninis produktas, ir skolinti per sieną, tarpvalstybiniu lygiu yra nepatrauklu būtent dėl tų specialių nacionalinių reikalavimų. Kiek žinau, privačiosios bankininkystės klientams, lietuviams, kurie yra migravę, kurie turi daugiau lėšų ir nori įsigyti būstą, tokia paslauga teikiama, bet tai yra vienetiniai atvejai. Užsienio bankai suteikia tas paskolas, bet dažnai samdo vietinius žaidėjus, kad suteiktų teisines paslaugas. (...) Tačiau kad tai būtų masiškai ir plačiai siūloma didesniam vartotojų skaičiui, šiuo metu to neturime“, – tikino jis.
Anot jo, tik skaitmenizavus procesus galima tikėtis, kad užsienio kreditoriai skolins lietuviams.
„Yra daug teisinių aspektų, kaip minėjau, priėjimas prie duomenų bazių, įregistravimas įkeitimo (...) yra daugybė tokių specifinių reikalavimų, kuriuos iš užsienio yra sudėtinga atlikti, ir būtent tam reikia skaitmenizuoti procesus, supaprastinti ir tada galima tikėtis, kad ir užsienio kreditoriai skolins Lietuvos žmonėms“, – sakė T. Garbaravičius.
Pasak jo, siūlymų tikslas, kad vartotojams būtų sudaromos geriausios sąlygos.
„Iš tikrųjų nėra tikslas, kad paskatintume žmones įsiskolinti, kad jie pultų būsto kreditus imti. Čia tikslas, kad žmonės gautų geriausias sąlygas ir geriausią kainą. Nes manome, kad yra žaidėjų, turinčių rinkos galią, ir tas pasirinkimas rinkos vartotojams gali būti kiek apribotas“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, pastaraisiais metais jungiantis didiesiems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 m. buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...