- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūra pateikė siūlymų, kaip Vyriausybė galėtų mažinti maisto kainas – didinti konkurenciją stambiausiems prekybos tinklams, šviesti žmones, kad labiau gintų savo teises, jei mano, kad permoka. Ūkininkai sako, kad esminė kainų kilimo priežastis yra išbrangusi energetika, pasakojama LNK reportaže.
Benedikto turgus Vilniuje – apytuštis. Prieš Kalėdas iš kai kurių prekeivių čia pirkta rekordiškai daug.
„Išlaidauja, švenčia įprastai, net atvirkščiai, buvo padidėjimas“, – kalbėjo „Rolando daržovių“ vadovas Rolandas Vestartas.
Pirkėjams šie metai bene labiausiai įsiminė dėl kainų. Taip greitai kaip šiemet jos nebuvo išaugusios bent porą dešimtmečių. Kainos, ypač energetikos, kirto ir prekeiviams.
„Pagrindinis smūgis buvo rugpjūčio mėnesio sąskaitos ir tada buvo masinis kainų kilimas – nuo penkių iki 30 procentų. Dabar stabilizavus kainoms atgal niekas negrįžta“, – tęsė R. Vestartas.
Prezidentūra pasiūlė, ką Vyriausybė galėtų padaryti kainoms mažinti – didinti konkurenciją didiesiems prekybos tinklams.
„Administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas, paramos teikimas steigtis smulkioms prekybos vietoms, sprendimai dėl grandinių trumpinimo“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Mobiliuosius ūkininkų turgelius vienijančio kooperatyvo vadovas sako, kad žmonės ne tik sutaupytų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Laimės tik vartotojai – ir per kainą, ir, svarbiausia, per kokybę, šviežumą, natūralumą, skonines savybes. Tai tik geros naujienos“, – teigė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Bet nebūtinai ūkininkų turgeliuose būna pigiau.
„Tie siūlymai rodo, kad nėra lengvų būdų ir gerų idėjų, kaip suvaldyti maisto produktų kainų kilimą. Akivaizdu, kad tokie pasiūlymai, kaip mažesnė administracinė našta ar trumpesnės tiekimo grandinės, yra truputėlį abstraktūs ir kainas galėtų sumažinti paribiuose“, – kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ne tik ekonomistas N. Mačiulis, bet ir patys smulkieji prekeiviai sako, kad pagrindinė kainų kilimo priežastis – brangi energetika.
„Energetikos kainos dabar be galo neramina ir smulkiuosius, ir didžiuosius verslininkus, nes tai yra labai dideli kaštai“, – teigė M. Maciulevičius.
„Kita priežastis yra tai, kad Lietuva iki karo Ukrainoje buvo viena labiausiai priklausomų valstybių Europos Sąjungoje nuo maisto produktų tiekimo iš Rusijos ir Ukrainos“, – tęsė N. Mačiulis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako labai laukianti diskusijos su Prezidentūra, nes esą kol kas iš paties verslo siūlymų negirdi.
„Siekdami sumažinti administracinę naštą esame kreipęsi tiek į verslo administracijas, tiek į prekybos įmonių asociaciją. Nesame gavę tokių identifikuotų pasiūlymų“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Prezidentūra taip pat siūlo kainas mažinti viešumu, iš ko susideda kaina, ir šviesti žmones, kad gintų savo teises, jei mano, kad moka nepagrįstai daug.
„Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija“, – sakė I. Segalovičienė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad jokia valstybės institucija negali nustatyti maisto kainų.
„Mes gyvename laisvosios rinkos sąlygomis ir kainos nėra reguliuojamos valstybės“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Bet tiriami skundai, kai kainomis manipuliuojama, pavyzdžiui, prieš akciją prekė branginama specialiai.
„Galbūt viešumoje girdimas nusiskundimų garsas, o mums jau trejus metus panašus skaičius, būna virš 200 nusiskundimų dėl kainų, dėl akcijų nuolaidų“, – tęsė G. Aleksaitė.
Prezidentūra taip pat ragina daugiau įmonių jungtis prie Šeimos kortelės. Tai yra iniciatyva, kai įmonės savanoriškai suteikia nuolaidas daugiavaikėms šeimoms ir turinčioms neįgalių vaikų.
Anot ekonomisto N. Mačiulio, tiek toks siūlymas, tiek Prezidentūros raginimai didinti minimalią algą yra kova su infliacijos pasekmėmis, o ne priežastimis.
„Siūlymus teikiančios institucijos politikai jie nelabai aiškiai mato ir supranta, kokios šiemet buvo maisto produktų kainų šuolių priežastys. Todėl tie pasiūlymai yra tokie įvairūs ir padriki, daugeliu atveju nelabai sprendžiantys problemos esmę“, – sakė N. Mačiulis.
Anot Prezidentūros, galima kalbėti ir apie PVM lengvatą maistui, tik būtini saugikliai, kad naudą gautų pirkėjai. Premjerė ne kartą sakė, kad patirtis esą rodo, jog PVM lengvatos naudą gautų verslas, o ne pirkėjai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?3
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...