- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maistas brangsta ir toliau brangs. Ateitis, rodos, yra niūri dėl to, kad kitų būtinųjų maisto produktų kainų šuolis pasijus tik po kelerių metų. Nors Lietuva dabar yra grūdus eksportuojanti šalis, ūkininkai baiminasi, kad, laiku nesiimant politikių sprendimų, tai gali pasikeisti, tuomet scenarijus Lietuvai būtų dar liūdnesnis. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Raimundu Juknevičiumi.
– Pirmiausia, yra globali tendencija, kad maistas brangsta ir jau ne pirmi metai. Kita – geriausiai jaučiame, kas vyksta Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad Lietuvoje maisto brangimas turi blogą tendenciją, nes išsiskiriame visos ES mastu. Vasarį buvo apie 16 proc., balandį – apie 22 proc. maisto infliacija. Tai didžiausia infliacija ES. Priežastys gali būti skirtingos ir jų ne viena.
– Ką galėtų padaryti ūkininkai, kad maistas būtų pigesnis?
– Tai ūkininkų pareiga. Kuo didinsime pasiūlą, tuo, tikėtina, suveiks pasiūlos-paklausos dėsnis ir maistas pigs. Ūkininkams reikia normalių konkurencinių sąlygų, kad galėtų konkuruoti rinkoje ir nepraprastų dalies, kurią dabar, deja, prarandame.
– Kokios rinkos norėtumėte ir lygiaverčių sąlygų? Ar kaimynai turi geresnes sąlygas?
– Lenkija yra didelė šalis ir rinka, kuri daro didžiausią spaudimą Lietuvos maisto rinkai. Jų politikai kitokie. Lietuva tik viena iš trijų šalių, kuri nutarė, kad nereikia taikyti PVM lengvatos maisto produktams. Žemės ūkio rėmimas Lenkijoje labai stiprus ir iš Europos atsigavimo fono, iš pačios šalies biudžeto, koreguojama vidinė mokestinė sistema, kad žemės ūkis būtų mažiau apmokestintas, palyginti su Lietuva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas dar galėtų turėti didelės įtakos maisto kainoms Lietuvoje?
– Žemės ūkis pasidarė kaip medis su viena gyva šaka – augalininkyste. Ji sudaro 70 proc. gamybos, kai po kolūkių buvo po lygiai – tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės. Dabar labai pavojinga, nes jei pavojingos sąlygos augalininkystės sektoriui, žemės ūkis globaliai tampa nekonkurencingas. Politika turėtų būti orientuota, kad medis būtų daugiašakis. Kiekviena šaka reikia rūpintis atskirai.
– Prasidėjus karui, prognozuojami sunkumai. Bet Lietuvoje bado niekada nebuvo. Mokame užsiauginti bulvių, turime stiprią pieno pramonę.
– Norėtųsi negąsdinti Lietuvos žmonių badu. Tai problema visame pasaulyje ir, deja, didėja. Todėl, kad pasaulyje badas, galima tikėtis didesnių pabėgėlių srautų. Lietuviams, kad nebūtų bado, reikia tik duonos ir stiklinės vandens. Bet ar to tikrai nori piliečiai? Jie nori sveiko maisto, kad jis būtų įperkamas ir nesudarytų pagrindinės šeimos išlaidų dalies. Nori ir toliau gyventi taip, kaip iki karo. Labiausiai pabrango importuotas maistas. Kai nėra kai kurių maisto produktų vidinės gamybos, tampame visiškai priklausomi nuo importo. Puikus pavyzdys druskos situacija. Vaisiais ir daržovėmis savo rinką aprūpiname tik apie 40 proc. Mūsų maži pajėgumai konkuruoti su išore. Net mūsų bulvės aprūpina tik 80 proc. rinkos.
– Kokia jūsų prognozė?
– Pabrango maistas, kurio trumpiausia maisto grandinė, pvz., pieno produktai. Duoną šiandien valgome tą, kurios žiemkenčiai buvo sėti 2020 m. Akivaizdu, kad 2020 m. savikaina buvo mažesnė. Ateityje kainos tik didės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...