- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš prezidentūros pasigirdo siūlymas įmokų atidėjimą įteisinti įstatymu. Prezidentūra vadovaujasi Lenkijos pavyzdžiu, kuri daliai gyventojų suspendavo paskolas tam tikram laikotarpiui. Apie tai plačiau pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kaip jums atrodo toks siūlymas? Sakoma, kad būtų remtasi Lenkijos pavyzdžiu. Kaip tai atrodytų Lietuvoje?
– Palūkanos kelia tam tikrą finansinę įtampą tarp gyventojų. Vien gruodžio mėnesį buvo 11 proc. mažmeninės prekybos kritimas. Manau, tai susiję su kylančiomis palūkanomis ir žmonės fiziškai pradeda mažiau vartoti kitų prekių. Prezidentūros pasiūlymas turi savo logikos. Duomenys labai aiškiai rodo, kad žmonės turi finansinių iššūkių dėl kylančių palūkanų. Tačiau reikia suprasti, kad valstybės finansai – nėra guminiai. Mano supratimu, jeigu valstybė priima dalį finansinių įsipareigojimų iš gyventojų, vadinasi, atitinkamai turi didėti valstybės išlaidos. Šių metų gale, tikėtina, turėsime 5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar valstybė gali sau tai leisti?
– Teoriškai tikrai gali sau leisti tai daryti. Turime gana nedidelę valstybės skolą. Kitų ES šalių kontekste Lietuvos valstybės skola sieks apie 43 proc. nuo BVP, o euro zonos vidurkis siekia apie 90 proc. nuo BVP. Tačiau problema – didelis biudžeto deficitas. Jau šiais metais jis prezidentūros pasiūlymu sieks 5 proc. nuo BVP. Vadinasi, jeigu valstybė prisiima dalį gyventojų paskolų įnašų įsipareigojimų, valstybės išlaidos dar kyla. Turint omeny dabartinį rinkų nerimą dėl krizės, kylančios bazinės palūkanos finansų rinkose, tai gali sukelti tam tikrą spaudimą Lietuvos obligacijų pajamingumui. Dabar Lietuva dešimčiai metų gali pasiskolinti rinkose už 4,6 proc., 2022 m. pradžioje skolinomės už 0,6 proc. Manau, galima taikyti šį sprendimą, bet siūlyčiau ieškoti būdų, kaip suamžinti kitas valstybės biudžeto išlaidas, kad išlaikytume 5 proc. biudžeto deficitą nuo BVP.
Palūkanos kelia tam tikrą finansinę įtampą tarp gyventojų.
– Kuo esame panašūs ir skiriamės su Lenkija? Kokia ten situacija su EURIBOR kilimu?
– Lenkija turi savo vidines tarpbankines palūkanas, kadangi nėra euro zonos narė. Lietuva, kaip euro zonos narė, taiko EURIBOR.
– Galima sakyti, kad tai, ką taiko Lenkija, netinka mums Lietuvoje?
– Principas tas pats. Galutinės palūkanos – bazinės palūkos + banko marža. EURIBOR irgi į tai įskaičiuojamas. Tarpbankinės palūkanos bet kurioje valstybėje figūruoja tarp galutinės kainos dedamosios. Mes galime tai taikyti. Tačiau ir Lenkijos skolinimosi kaina nuo praeitų metų gana stipriai pakilo. ES rinkos žiūri į Lenkijos biudžetą gana įdėmiai ir agresyviai. Kai tik į Europos ekonomiką ateis krizė ir sulėtėjimas, prognozuojamas šių metų vasarą, Lietuvos ir Lenkijos skolinimosi kaina tikrai didės. Lenkijos obligacijų pajamingumas turi kilti sparčiau, kadangi jie ne euro zonos nariai, jie šiek tiek rizikingesni rinkoms. Klausimas, kiek Lenkija turės vidinių finansų prievolėms įgyvendinti. Prieitais metais jie gana agresyviai mažino vartojimo mokesčius, kovodami su infliacija, tai kėlė biudžeto deficitą. Šiais metais jūsų minėtos priemonės. Jų biudžetas – nėra guminis, o rinkos situacija tampa gana stresinė.
– Jei Lietuva nuspręs tai įteisinti įstatymu, gyventojai turės kažkada susimokėti palūkanas, kurias praleido?
– Teoriškai, taip, tačiau nebūtinai. Valstybė gali eiti dviem keliais – arba prisiimti visus gyventojų įsipareigojimus, didinti skolą ir mokėti aukštesnes palūkanas, tada gyventojai ilgalaikėje perspektyvoje sumokės valstybės skolą, arba valstybė gali ieškoti būdų, kaip paraleliai mažinti kitas valstybės skolas, kad biudžeto deficitas neišaugtų dar labiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...