- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvarbi ir brangi žiema dar, rodos, toli. Šių dienų rūpestis – atostogos, kurių kaina irgi išaugo dėl Rusijos karo. 42 proc. dirbančių lietuvių sako, kad netaupo atostogoms, ir tai rodo „Vivus Finance“ užsakymu atliktas Lietuvos tyrimas. Kuo tai gali baigtis? Apie tai pokalbis su „Vivus Finance“ rinkodaros vadove Agne Barkauskaite.
– Atlikome tyrimą, norėdami pažiūrėti, kaip keičiasi tendencijos, ar žmonės pradeda taupyti atostogoms. Tyrimas atskleidė, kad net keturi iš dešimties lietuvių atostogoms visiškai netaupo, vadinasi, jie arba išleidžia paskutinius atlyginimus, arba atostoginius. 18 proc. apklausos dalyvių taupo iki 5 proc. nuo atlyginimo. Tai nedidelė dalis, bet jau šis tas. Apie 24 proc. atsideda nuo 5 iki 20 proc. Tai gana pavyzdinis taupymas, kai galima sukaupti nemažą sumą atostogoms ir nepadaryti neigiamos įtakos savo finansiniam stabilumui. Nors atrodo, kad gana didelė dalis netaupo, bet, atsižvelgiant į istorinius duomenis, pastebime, kad tendencija gerėja – vis didesnė dalis žmonių po truputį pradeda taupyti atostogoms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia dalis gyventoju atostogoms atsideda ir kiek?
– Bent kažkiek atsideda daugiau nei 50 proc. gyventojų. Nors 5 proc. atrodo nedidelė dalis, bet, taupant nuosekliai visus metus, jei ne visas atostogas, galima padengti bent gana nemažą dalį.
– Žmonės, kurie neatsideda pinigų atostogoms, galbūt neturi iš ko taupyti?
– Taip, daliai žmonių tikrai gali būti gana sunku rasti lėšų padengus visas būtinas išlaidas. Tačiau net ir mažesnes pajamas gaunantiems tikrai galima rasti vietų, kur galima kitaip paskirstyti finansus, pakeisti tam tikrus mažus įpročius, atsisakyti nebūtinų išlaidų. Net ir gaudami mažesnes pajamas, žmonės vasarą kažkur vyksta. Vadinasi, neabejotinai išlaidų bus.
– Gal žmonės, kurie nekaupia atostogoms, ir neatostogauja?
– Šios dalies nesiaiškinome. Visi dalyvavusieji teigė, kad atostogauja. Nesiaiškinome, ar atostogos užsienyje, ar Lietuvoje, ir nesiaiškinome atostogų biudžeto.
Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.
– Galbūt netaupantys skolinasi atostogoms?
– Prieš penkerius šešerius metus tai buvo gana prasta praktika, šiandien ši dalis žmonių mažėja. Dabar dažniausiai skolinasi, kai būna didesni pirkiniai – brangi kelionė, bet po kelių mėnesių grąžina.
– Kuo dažniausiai baigdavosi principas – atostogoms viskas, o po jų pagalvosime, kaip gyventi?
– Žmonės grįžta į realybę, kur jų laukia finansiniai įsipareigojimai, išlaidos, po vasaros atostogų jos kartais būna netgi didesnės, nes artėja mokslo metai ir t.t. Visi geri įspūdžiai po atostogų ranka nubraukiami realybės. Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.
– Ar neaplanko deja vu jausmas dėl atostogų ir išlaidavimų, kaip prieš buvusią finansų krizę?
– Pagal žmonių elgesį taip ir atrodo, bet dveji metai karantine leido žmonėms nemažai sutaupyti, pasikeitė įpročiai, buvo apriboti, pasikeitė darbo pobūdis, dirbame iš namų ir sutaupome transporto išlaidas. Žmonės daugiau sutaupė, todėl gali sau leisti išlaidauti stipriai neskaičiuojant. Dabar kitokia priešistorė, nei buvo prieš keletą metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...