Quantcast

Ar lietuviai ir toliau taško pinigus atostogoms?

  • Teksto dydis:

Žvarbi ir brangi žiema dar, rodos, toli. Šių dienų rūpestis – atostogos, kurių kaina irgi išaugo dėl Rusijos karo. 42 proc. dirbančių lietuvių sako, kad netaupo atostogoms, ir tai rodo „Vivus Finance“ užsakymu atliktas Lietuvos tyrimas. Kuo tai gali baigtis? Apie tai pokalbis su „Vivus Finance“ rinkodaros vadove Agne Barkauskaite.

– Atlikome tyrimą, norėdami pažiūrėti, kaip keičiasi tendencijos, ar žmonės pradeda taupyti atostogoms. Tyrimas atskleidė, kad net keturi iš dešimties lietuvių atostogoms visiškai netaupo, vadinasi, jie arba išleidžia paskutinius atlyginimus, arba atostoginius. 18 proc. apklausos dalyvių taupo iki 5 proc. nuo atlyginimo. Tai nedidelė dalis, bet jau šis tas. Apie 24 proc. atsideda nuo 5 iki 20 proc. Tai gana pavyzdinis taupymas, kai galima sukaupti nemažą sumą atostogoms ir nepadaryti neigiamos įtakos savo finansiniam stabilumui. Nors atrodo, kad gana didelė dalis netaupo, bet, atsižvelgiant į istorinius duomenis, pastebime, kad tendencija gerėja – vis didesnė dalis žmonių po truputį pradeda taupyti atostogoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kokia dalis gyventoju atostogoms atsideda ir kiek?

– Bent kažkiek atsideda daugiau nei 50 proc. gyventojų. Nors 5 proc. atrodo nedidelė dalis, bet, taupant nuosekliai visus metus, jei ne visas atostogas, galima padengti bent gana nemažą dalį.

– Žmonės, kurie neatsideda pinigų atostogoms, galbūt neturi iš ko taupyti?

– Taip, daliai žmonių tikrai gali būti gana sunku rasti lėšų padengus visas būtinas išlaidas. Tačiau net ir mažesnes pajamas gaunantiems tikrai galima rasti vietų, kur galima kitaip paskirstyti finansus, pakeisti tam tikrus mažus įpročius, atsisakyti nebūtinų išlaidų. Net ir gaudami mažesnes pajamas, žmonės vasarą kažkur vyksta. Vadinasi, neabejotinai išlaidų bus.

– Gal žmonės, kurie nekaupia atostogoms, ir neatostogauja?

– Šios dalies nesiaiškinome. Visi dalyvavusieji teigė, kad atostogauja. Nesiaiškinome, ar atostogos užsienyje, ar Lietuvoje, ir nesiaiškinome atostogų biudžeto.

Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.

– Galbūt netaupantys skolinasi atostogoms?

– Prieš penkerius šešerius metus tai buvo gana prasta praktika, šiandien ši dalis žmonių mažėja. Dabar dažniausiai skolinasi, kai būna didesni pirkiniai – brangi kelionė, bet po kelių mėnesių grąžina.

– Kuo dažniausiai baigdavosi principas – atostogoms viskas, o po jų pagalvosime, kaip gyventi?

– Žmonės grįžta į realybę, kur jų laukia finansiniai įsipareigojimai, išlaidos, po vasaros atostogų jos kartais būna netgi didesnės, nes artėja mokslo metai ir t.t. Visi geri įspūdžiai po atostogų ranka nubraukiami realybės. Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.

– Ar neaplanko deja vu jausmas dėl atostogų ir išlaidavimų, kaip prieš buvusią finansų krizę?

– Pagal žmonių elgesį taip ir atrodo, bet dveji metai karantine leido žmonėms nemažai sutaupyti, pasikeitė įpročiai, buvo apriboti, pasikeitė darbo pobūdis, dirbame iš namų ir sutaupome transporto išlaidas. Žmonės daugiau sutaupė, todėl gali sau leisti išlaidauti stipriai neskaičiuojant. Dabar kitokia priešistorė, nei buvo prieš keletą metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
yandex pilna skelbimų siūlančių persikėlimo iš donecko liaudies respublikos į lietuvą paslaugas,ukrainiečiai taip sakant ir kiek pas mus bepročių tikrai tikinčių kad jie ukrainiečiai

Ir taip gražu, kai Lietuvai dar užmetė ukrainiečių bepročius

Ir taip gražu, kai Lietuvai dar užmetė ukrainiečių bepročius portretas
Kodėl skaičiuojate kitų pinigus? Kodėl kišatės ir bandote formuoti nuomonę kas tinka ir kas netinka atostogų metu? Žmonės praktiškai nedirba. Iš viso nedirba arba imituoja stimuliuoja darbą, veiklas, socialines rūpybos, organizuoja renginius ir ieško kvailių, kurie nori pasitrainioję minioje parsinešti virusą ar beždžionių raupus po orgijos. Kiekvienas atsako tik už save. Ir privatus gyvenimas neliečiamas. Visi įsigudrinę vaidinti elgetas ir visi pirmi prie veltui dalinamų tai pinigų, tai anksčiau - žemės sklypų, talonų, kokių nors daiktų, aukštojo mokslo diplomų, vaistų ir paslaugų. O dabar įvažiavo nauji dykai dalinamų Gėrybių ieškotojai iš Ukrainos. Na, ir konkuruokite. Kuri garsiau klyks, kad išprievartavo ją koks pravažiuojantis žydopalaikis, ta ir gaus Humanos smirdinčius džinsus. Kuri klyks ir per televiziją, taps leitaitė. O Kuri storu balsu bliaus ir skusis kas rytą barzdą, bus Prudnikovai.ė ir taip toliau.

>>>... \\\\\.../////

>>>...  \\\\\...///// portretas
>Labai taikliai,kolega.Vogti pinigai niekam laimės neatnešė.Jei ne kalėjimai,liaudies rūstybė,karma tai tikrai atseikės į valias.Ir kurmis,kad ir turtingas,bet aklas.
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių