- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.
„Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė – apie 10 mlrd. Eur. Didžiąją dalį šios skolos (apie 8 mlrd. Eur) sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas – 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) – 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai – 0,3 mlrd. Eur. Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. O vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2, o kitų paskolų susitraukė 2,1 proc. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. Eur.
Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais. Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. Eur. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 Eur – iki 54,7 tūkst. Eur, o vidutinė vartojimo paskola išaugo 200 Eur – iki 2 tūkst. Eur.
Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo – jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis – 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 proc. Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti beveik ketvirtadalį (24,5 proc.) savo pajamų. Tai 1,1 proc. p. mažiau nei prieš metus.
Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 m. Šiai amžiaus grupei priklausė beveik ketvirtadalis (23,7 proc.) visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 proc.), kurių vertė yra didžiausia. Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 m. amžiaus grupei (27,4 proc.), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 proc.) teko 30–34 m. amžiaus grupei. Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 m.) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) – tarp 35–39 m. amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.
Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. p. mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos – 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4, paskolų su įkeitimu – 1,5, o kitų paskolų – 3,9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Analitikai: nuosavas būstas Lietuvoje gali tapti turtingųjų privilegija
Europos Centrinio Banko pigių pinigų politikai skatinant nekilnojamojo turto burbulą, ateityje nuosavas būstas gali tapti vis sunkiau prieinamas eiliniams Lietuvos žmonėms ir tapti turtingųjų privilegija, sako analitikai. ...
-
Registrų centro vykdomą e.sveikatos duomenų saugyklų pirkimą stabdo ginčai teismuose
Registrų centro vykdomą e.sveikatos duomenų saugyklų pirkimą stabdo ginčai teismuose. ...
-
M. Skuodis: palaikome Lenkijos siekį „Via Carpatia“ maršrutą įtraukti į transeuropinį tinklą
Lietuva remia Lenkijos ir kitų „Via Carpatia“ šalių siekį visą „Via Carpatia“ maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į transeuropin...
-
Viešbučių ir restoranų asociacija kritikuoja antrame pagalbos pakete numatytas subsidijų lubas4
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė kritikuoja antrame pagalbos verslui pakete numatytas 100 tūkst. eurų subsidijų lubas ir sako, kad tai verslui nenaudinga bei nebuvo su juo derinta. ...
-
G. Nausėda pakviestas dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume Singapūre19
Prezidentas Gitanas Nausėda gavo kvietimą dalyvauti rugpjūčio 17–20 dienomis Singapūre rengiamame specialiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. ...
-
Veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų2
Neseniai veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų, taip norėdami susigrąžinti klientus iš „šešėlio“. ...
-
VMVT perspėja: prasidėjus pavasarinei paukščių migracijai – didėja ir paukščių gripo grėsmė
Pastarosiomis dienomis Lietuvos ornitologų draugijai informavus apie jau prasidėjusią pavasarinę paukščių migraciją ir stebimus pirmuosius šalį pasiekusius ar praskrendančius paukščių būrius bei pavienius paukščius, did...
-
Prezidentas žada siekti, kad dalis jo mokestinių siūlymų nebūtų atidėti1
Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. ...
-
Ministerija žada atsisakyti subsidijų paspirtukams ir dviračiams už sunaikintus taršius automobilius
Aplinkos ministerija dėl nustatytų piktnaudžiavimų subsidijomis paspirtukams ir dviračiams už sunaikintus taršius automobilius žada „iš esmės peržiūrėti“ jų skyrimą. ...
-
Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 6,5 proc. mažiau pajamų
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio mėnesį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,5 proc. (60,3 mln. eurų) mažiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. ...