- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visame regione sumažėjus vėjo elektros generacijai ir dėl to ūgtelėjus kainoms, Lietuvoje praėjusią savaitę reikšmingai išaugo žemas dujų kainas išnaudojančių šiluminių elektrinių gamyba.
Rugpjūčio 3–9 d. vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 32 proc. ir siekė 40,2 EUR/MWh, tokia pati savaitės kaina buvo ir Latvijoje, tuo tarpu Estijoje ji buvo 10 proc. mažesnė ir siekė 36,3 EUR/MWh.
„Praėjusią savaitę įtakos viso regiono elektros rinkai turėjo aprimęs vėjas. Lietuvoje tai lėmė ne tik daugiau nei 4 kartus sumažėjusią vėjo generaciją, bet ir penktadaliu dėl pabrangusios kainos sumažėjusį elektros importą iš Švedijos. Susidariusį pasiūlos trūkumą užpildė Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir kitos šiluminės elektrinės, kurių konkurencingumą užtikrina toliau žemumose išliekančios dujų kainos. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo ir elektros importas, ir gamyba, ir eksportas – didžioji dalis elektros eksportuota į Lenkiją, kur kainos išlaikė dar aukštesnį lygį“, – komentuoja perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Gamyba, prekyba ir vartojimas Lietuvoje
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas augo 2 proc., jis siekė 221 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc. ir užtikrino 48 proc. šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagaminta 106 GWh elektros energijos.
Daugiau nei pusę (58 proc.) šios elektros pagamino šalies šiluminės elektrinės. Hidroelektrinės pagamino 16 proc., vėjo jėgainės pagamino 5 proc., kitos elektrinės – 21 proc. elektros energijos. Gamybą didino tik šiluminės elektrinės, kur augimas buvo 45 proc., tuo tarpu vėjo elektrinių gamyba mažėjo 77 proc., o hidroelektrinių – 10 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. mūsų šalies elektros energijos suvartojimo buvo importuota, bendras importo srautas augo 6 proc.
42 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – per sieną su Latvija ir 1 proc. importuojamos elektros atitekėjo per „Litpol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 37 proc. Didžioji dalis – 85 proc. – eksporto buvo nukreipta per „LitPol Link“ jungtį, 6 proc. – per „NorBalt“ ir 9 proc. – per Latvijos pjūvį.
Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas elektros srautui Lenkijos kryptimi buvo vidutiniškai išnaudojamas 73 proc., Lietuvos kryptimi – 2 proc., „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 70 proc., o Švedijos kryptimi – 4 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti6
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...