Aplinkos ministerija: nuo balandžio 1 d. privalu užtikrinti sąlygas žuvims neršti ir migruoti

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį prasidės trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklės įpareigoja šiuo laikotarpiu užtikrinti, kad būtų atidarytos ir veiktų žuvų pralaidos, o vandens lygis tvenkiniuose būtų kuo stabilesnis, praneša Aplinkos ministerija.

Anot ministerijos, aplinkosaugininkai šiuo laikotarpiu itin atidžiai kontroliuos hidroelektrines, tikrins, ar jose įrengtos veiksmingos žuvų apsaugos priemonės. Už hidroelektrinių turbinomis sužalotas ar dėl to žuvusias žuvis teks atlyginti gamtos ištekliams padarytą žalą.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, susirūpinimą ypač kelia europinių ungurių būklė. Šių žuvų ištekliai, Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos duomenimis, yra už saugaus biologinio limito ribų. Nors Lietuvoje ungurių verslinė žvejyba apribota ir jiems pagausinti kasmet į vandens telkinius paleidžiami šimtai jauniklių, šių žuvų būklė išlieka bloga.

Ungurių ištekliams atkurti skirtas Europos Tarybos reglamentas numato ne tik riboti šių žuvų žvejybą, bet taikyti ir kitas priemones, kurios leistų jūros nerštavietes pasiekti didesniam ungurių skaičiui. Viena iš tokių priemonių – laikinai išjungti hidroelektrinių turbinas.

Užtvankos užkerta kelią į nerštavietes ne tik praeivėms žuvims, bet ir kitoms Lietuvos ežeruose ir upėse gyvenančioms žuvims. Ir ant mažo upelio pastatyta užtvanka gali pastoti joms kelią į didžiulius nerštaviečių plotus, todėl aplinkosaugininkai tikrins, ar nėra nelegalių užtvankų ar kitų kliūčių žuvų migracijai.

Šiuo metu draudžiama žvejoti kiršlius, lydekas, sterkus, o nuo balandžio 1 d. – salačius. Už draudžiamu metu sugautas žuvis pažeidėjams gresia administracinė bauda iki 300 eurų ir pažeidimo įrankių bei priemonių konfiskavimas. Be to, jie turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą: už kiekvieną sužvejotą kiršlį, lydeką, salatį ar sterką – 240 eurų, už nelegaliai sugautą ungurį – 480 eurų.

Jeigu šie pažeidimai bus nustatyti gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą jos apskaičiavimo įkainį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arba

Arba portretas
Griaunam vejo jegaines, jos irgi labai pauksciams trukdo :) Zodziu viska isgriaunam, jau atomine savo beveik nugriovem, kam mums ta gamyba, Lietuva juk turtinga gali nusipirkti viska ko reikia. Absurdas absurdas.

Paukstis

Paukstis portretas
Nu lasisininkai tai varo programa nesustodami. Saunuoliai, gal paskata gavo, aisku ne rubliais. Turiu pasiulyma. Pradedam saugoti paukscius, juk irgi gyvas grazus padarelis. Bet jiem maiso praskristi katiliniu kaminai, tai siulymas butu toks:nugriaunam po sildymo sezono kaminus ( kaip tik pauksciai parskrenda) ir rudeniop , pries sildymo sezona vel pastatom (po pauksciu iskridimo)

Petras

Petras portretas
as tik nesuprantu prie ko cia elektrines? Jau atrodo kad tendencingai kauno diena ant ju ’joja’. O kas liecia zuvis, tai elektrines ne dabar nutirpus sniegui atsirado, o jau ne viena desimtmeti ar net penkiasdesimtmeti stovi. Toks vaizdelis susidaro, kad zuvis yra prioritetas nr 1 lietuvoj.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių