- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl koronaviruso pandemijos trečdalio Lietuvos gyventojų finansinė padėtis pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 32,3 proc. respondentų nurodė, kad jų finansinė būklė pablogėjo, 64,5 proc. sakė, kad nepasikeitė, o 2,7 proc. sakė, kad padėtis pagerėjo.
Ekonomistų vertinimu, labiausiai finansiškai nukentėjo tie, kurie per karantiną neteko pajamų dėl darbinės veiklos apribojimo.
„Tokia statistika labai neturėtų stebinti, nes yra rodikliai, kurie paremia tą žinutę. Įvedus karantiną maždaug 55 tūkst. įmonių Lietuvoje veikla buvo apribota, tai maždaug 40 proc. visų įmonių. Turime ir duomenų, kaip reagavo įmonės – reikšminga jų dalis išsiuntė darbuotojus į prastovas, jiems buvo mokami mažesni atlyginimai“, – BNS sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Vaidotas Tuzikas.
Banko „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė sako, kad su veiklos draudimais susidūrę žmonės nesudaro 30 proc. visų dirbančiųjų, todėl gali būti, kad nemaža dalis, kurių finansinė padėtis per karantiną pablogėjo, dirbo nelegaliai.
„Darbdaviams tokius mokėjimus vokeliuose lengva nutraukti, nes sutartys nesaugo dirbančių. Liūdna dar ir tai, kad šie žmonės negalėjo tikėtis ir pagalbos iš valstybės, nes nemokėjo mokesčių nuo gautų šešėlinių pajamų. Be abejonės, karantino įtaką pajamoms pajuto ir tie, kurie negalėjo dirbti nuotoliniu būdu“, – BNS sakė J. Bagdanavičiūtė.
Karantino įtaką pajamoms pajuto ir tie, kurie negalėjo dirbti nuotoliniu būdu.
Apklausos duomenimis, 70 metų ir vyresni gyventojai statistiškai dažniausiai nurodė, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė, be to, šios amžiaus grupės respondentai rečiausiai nurodė, kad jų padėtis pablogėjo.
J. Bagdanavičiūtės teigimu, senjorų pajamos yra pasyvios ir nepriklauso nuo darbo rinkos, todėl natūralu, kad jų finansinė padėtis mažiausiai keitėsi – jie pajamas gauna iš valstybės arba naudojasi savo sukauptais rezervais. Tuo metu V. Tuzikas pabrėžia, jog jei ateityje ekonomikos augimas „šlubuos“, pensininkų padėtis taip pat gali prastėti.
Apklausos duomenimis, labiausiai padėtis blogėjo gyventojams kaimuose (35,6 proc.), o mažiausiai – Vilniuje (27,8 proc.) bei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (28,1 proc.).
Pasak J. Bagdanavičiūtės, kaimo vietovėse yra mažiau skirtingos darbinės veiklos pasirinkimo, todėl jei ekonomika apribojama, ji paliečia kone visas sritis kaimo vietovėse. Tuo metu Vilniuje yra daugiau papildomo darbo pasirinkimo ir gyventojai buvo finansiškai geriau pasiruošę – turėjo sukaupę didesnį finansinį rezervą.
„Vilniaus miestas išsiskiria tuo, kad čia pasiūlos yra daugiau ir jei apribojama veikla vienoje srityje, dėl didelių apkrovų kitose srityse gali atsirasti ir paklausa naujiems darbuotojams, tad Vilniaus mieste buvo lengviau laikinai surasti kitą darbą nei kaimuose. Be to gali būti ir žmonių, kuriems gal pajamos nepasikeitė, bet padidėjo išlaidos, pavyzdžiui, teko pirkti kompiuterį, kad vaikai galėtų mokytis“, – teigė ji.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: „Ar jūsų finansinė padėtis pasikeitė dėl koronaviruso pandemijos?“
Atsakymai: finansinė padėtis nepasikeitė 64,5 proc.; finansinė padėtis pagerėjo 2,7 proc.; finansinė padėtis pablogėjo 32,3 proc.; nežino/neatsakė 0,5 proc.
Apklaustas 1001 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu respondentų namuose 25 miestuose ir 39 kaimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse11
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...