- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio. Šią priežastį nurodė daugiau nei pusė (55 proc.) svarstančių rinktis ar jau pasirinkusių savarankiško darbo kelią.
„Šalia nepriklausomybės nuo darbdavio gyventojams taip pat patraukliai atrodo ir galimybės lanksčiai organizuoti savo darbo laiką, papildomai užsidirbti ir derinti pomėgį su darbu. Įdomu tai, kad tie apklausos dalyviai, kurie jau yra ryžęsi keisti savo karjerą ir pradėjo savo verslą, šiuos motyvus sureikšmina mažiau“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, jei palygintume dirbančius samdomą darbą ir dirbančius savo versle, nepriklausomybė nuo darbdavio motyvuoja daugiau nei 60 proc. samdomų darbuotų ir apie 50 proc. jau pradėjusių dirbti sau. Matyt, pradėjus dirbti savarankiškai realybė būna kiek kitokia ir nauja patirtis koreguoja įsivaizduojamus savarankiško darbo privalumus.
Daugiau kaip trečdalis samdomų darbuotojų yra įsitikinę, kad nuosavas verslas yra būdas daug užsidirbti.
„Svarstant galimybę pradėti savo verslą būtų pravartu pasitarti su šį kelią jau pasirinkusiais žmonėmis. Štai pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, 48 proc. galvojančių apie nuosavą verslą sako, kad jis suteikia galimybę derinti pomėgius ir darbą, tačiau tarp turinčiųjų nuosavą verslą taip manančių yra daug mažiau − 34 procentai. Daugiau kaip trečdalis (38 proc.) samdomų darbuotojų yra įsitikinę, kad nuosavas verslas yra būdas daug užsidirbti, tačiau su jais sutiktų jau tik 27 proc. dirbančių savarankiškai“, – į skirtumus tarp lūkesčių ir realybės atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.
Visiškai atsisakyti samdomo darbo nedrįsta
Apklausa atskleidė, kad samdomą darbą dirbantys respondentai yra labiausiai linkę imtis savarankiško darbo – tokį žingsnį žengtų kas ketvirtas darbuotojas (25 proc.). Šiek tiek mažiau jų norėtų dirbti laisvai samdomą darbą arba ryžtųsi įsteigti įmonę.
„Tiesa, svajojantieji apie savarankišką darbą nėra linkę stačia galva nerti į naujas veiklas ir visiškai atsisakyti samdomo darbo. Visiškai savarankiškai norėtų dirbti tik kas trečias respondentas, o du iš trijų sako, kad bandytų derinti samdomą darbą su papildomu savarankišku uždarbiu“, – sako Finansų instituto vadovė.
Remiantis apklausos duomenimis, 35 proc. Lietuvos gyventojų šiuo metu dirba savarankiškai, tai yra, turi nuosavą verslą ar dirba laisvai samdomą darbą. Tuo metu šiek tiek daugiau respondentų (38 proc.) svarsto įkurti nuosavą verslą arba yra visiškai įsitikinę, kad tai padarys per artimiausius penkerius metus.
Prieš metus taip manančių buvo vienu procentu mažiau, o prieš du metus (2016 m.) apie savo verslą galvojo 4 proc. mažiau apklaustųjų (34 proc.).
Į verslą – sukaupus patirties ir finansų
Didžiausia kliūtimi pradėti nuosavą verslą respondentai įvardijo kapitalo trūkumą – šį atsakymą nurodė 40 proc. gyventojų. Kitos priežastys, pristabdančios entuziazmą pradėti dirbti sau − pernelyg didelė rizika, nesėkmės baimė, neužtikrintumas dėl ekonominės situacijos ir gerų verslo idėjų stoka.
„Tyrimas parodė, kad dažniausiai verslo imasi 35 ir daugiau metų sulaukę gyventojai. Tai galima vadinti optimaliu amžiumi nuosavo verslo pradžiai – sulaukusieji tokio amžiaus jau būna spėję sukaupti pakankamai patirties, santaupų ir idėjų, kurias norėtų paversti realybe. Būtent idėjos yra esminis raktinis žodis norintiems imtis savarankiškos veiklos − nes idėją, kuria sunku patikėti, paversti realybe bus sudėtinga“, – pažymi J. Cvilikienė.
Polinkiu imtis verslo artėjame prie pasaulinio vidurkio
„Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) duomenimis, pradėti nuosavą verslą, dirbti savarankiškai ar laisvai samdomą darbą yra linkę 43 proc. pasaulio populiacijos.
Daugiausiai teigiamai įvairias savarankiško darbo formas vertinančių gyventojų yra Šiaurės Amerikoje, prasčiausiai tokią karjeros galimybę vertina Afrikos gyventojai. GEM tyrimo duomenimis, 63 proc. pasaulio gyventojų savarankišką darbą ar nuosavą verslą (angl. entrepreneurship) laiko geru karjeros pasirinkimu.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar Emor“. Tyrimo metu Lietuvoje 2018 m. spalio mėnesį apklausti 1050 respondentai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...