- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui šiemet numatoma skirti 110 mln. eurų tikslinį finansavimą – beveik tokį pat, kaip 2019 metais, kai skirta 109,345 mln. eurų.
Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) sąmatai trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė, o kitą savaitę jai turėtų būti galutinai pritarta posėdyje.
Valstybinės reikšmės rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti numatoma skirti 90 mln. eurų – 9,4 proc. mažiau nei pernai, vietinės reikšmės savivaldybių žvyrkeliams – 20 mln. eurų, arba du kartus daugiau. Pernai jos buvo atitinkamai 99,345 mln. ir 10 mln. eurų.
Tai, kad savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui lėšos didėja dukart, pranešė Susisiekimo ministerija, o 90 mln. eurų sumą BNS nurodė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Pusę – 10 mln. eurų – savivaldybių žvyrkeliams numatytų lėšų ketinama skirti konkretiems keliams miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose. Ministerijos teigimu, toks tikslinis finansavimas numatytas pirmą kartą.
Likusius 10 mln. eurų ketinama skirti kitiems savivaldybių žvyrkeliams asfaltuoti ar kapitaliniai remontuoti kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenvietes, sąvartynus, taip pat gatvėms gyvenvietėse, taip pat kelius į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus.
Savivaldybės, norėdamos gauti lėšų žvyrkeliams asfaltuoti, iki vasario 17 dienos turės pateikti paraiškas ir kelių sąrašą Automobilių kelių direkcijai, kuri iki kovo 16 dienos turės parengti ir pateikti ministerijai lėšų paskirstymo projektus.
Lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal žvyrkelių savivaldybėje ilgį (70 proc.) ir savivaldybės gyventojų skaičių (30 proc.).
Anot ministerijos, savivaldybės šiemet kelių projektams turės skirti 30 proc. nuosavų lėšų, o ne 50 proc., kaip pernai. Visi žvyrkeliai, kuriems bus skiriamos lėšos, turi būti įtraukti į savivaldybių tarybų patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Tikslinis finansavimas žvyrkeliams KPPP sąmatoje numatytas atskira eilute ir nėra įtrauktas į bendrą savivaldybių keliams šiemet skiriamų lėšų sumą – ji yra 64,1 mln. eurų, arba 40 proc. mažesnė nei 2019 metais.
Tokį drastišką lėšų mažinimą kritikuoja mažesnės savivaldybės, anot kurių, tai dar labiau padidins didžiųjų miestų ir regionų atskirtį.
Visa KPPP sąmata kartu su Seimo įšaldytomis lėšomis šiemet siekia 524,4 mln. eurų – 7,4 proc. mažiau nei 2019-aisiais (563,2 mln. eurų). 142 mln. eurų programos lėšų įšaldyta Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui.
Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio1
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...