- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Analitikai prognozuoja, kad darbo imigrantų skaičius Lietuvoje šiemet toliau augs, nepaisant kritikų nuogąstavimų, kad tai gali stabdyti algų kilimą.
2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos.
Tarnybos teigimu, tam įtakos turėjo supaprastintos leidimo dirbti ir vizų išdavimo procedūros ir darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose.
„Stebint šių metų ir praėjusių metų tendencijas tikėtina, kad kitais metais šalyje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, užsieniečių, dirbančių Lietuvoje, skaičius didės. Jie užpildo laisvas darbo vietas, kai į jas neatsiranda Lietuvos arba Europos Sąjungos piliečių“, – BNS nurodė tarnyba.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Linas Čekanavičius sako, kad didžioji dalis užsieniečių, ypač mažiau kvalifikuotų, atvyksta dėl didesnių atlyginimų, tačiau šalis sugeba pritraukti ir vakariečių verslininkų.
„Dauguma važiuoja todėl, kad uždarbiai Lietuvoje geresni negu jų krašte. Tačiau yra ir tų, kurie atvažiuoja, nes verslo galimybės geresnės, tokių atvyksta ir iš vakarų šalių. Jiems atsiranda niša čia, jie rado, ko dar pas mus nebuvo, jie pasiūlo kažką įdomesnio, kitoniško, tai, kas jų šalyje yra, o pas mus nėra“, – BNS teigė L. Čekanavičius.
Užsieniečiai su tarnybos išduotais dokumentais šiemet atvyko iš 58 šalių, 60 proc. jų – iš Ukrainos, 21 proc. – iš Baltarusijos, po 3 proc. – iš Rusijos ir Uzbekistano, po 2 proc. – iš Kinijos ir Sakarvelo.
Dažniausiai į Lietuvą atvyksta virėjai, statybininkai, staliai, tarptautinio keleivių vežimo vairuotojai, maisto ruošėjai, automobilių šaltkalviai, elektrokrautuvų vairuotojai ir paslaugų vadybininkai.
Nuo 2017 metų užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, nebereikia gauti leidimo dirbti, todėl neaišku, kiek užsieniečių atvyko pagal trūkstamas profesijas be išduotų dokumentų.
Migracijos departamentas skaičiuoja, kad per 11 šių metų mėnesių išdavė 46,1 tūkst. nacionalinių vizų (darbo pagrindu – 34,55 tūkst.). 2018 metais išduota 46,13 tūkst. vizų (36,04 tūkst.).
Šiemet sausį-lapkritį užsieniečiams išduota 38,56 tūkst. leidimų laikinai gyventi, tuo metu per visus 2018 metus – 23,85 tūkst.
Užpildo laisvas darbo vietas, bet dempinguoja algas
Ekspertų vertinimu, užsieniečių srautų didėjimas naudingas verslui, tačiau esama rizikų, kad ilgainiui jie sumažins algas.
„Tai galbūt leidžia atpiginti ir mūsų pačių vidaus rinką arba eksportui gaminamas prekes, nes mažesnės sąnaudos, arba padidinti pelnus tų gamintojų, kurie samdo atsivežamus darbuotojus. Ilgalaikiu periodu nemanau, kad tai geras daiktas, nes tie atvežami numuša darbo kainą. O kuo mažesnė darbo kaina, tuo mažesnės ir paskatos ją pakeisti technologijomis“, – L. Čekanavičius.
„Jeigu tie darbuotojai atvyksta čia ir neketina ilgai užsibūti, reiškia, jie pasenę nesinaudos mūsų socialinės apsaugos paslaugomis, išvyks, nesinaudos medicinos paslaugom, tai ir gerai, čia yra geriausia“, – pridūrė jis.
Vilniaus universiteto mokslininkė Agnė Laužadytė-Tutlienė sako, kad trūkstamos darbo jėgos importas iš trečiųjų šalių sudarytų galimybes šalyje plėtoti verslą bei didinti gamybos apimtis.
„Kadangi didžioji dauguma darbo imigrantų į Lietuvą atvyksta iš Ukrainos ir Baltarusijos bei kitų santykinai žemu darbo užmokesčiu pasižyminčių šalių – kaip pagrindinį iššūkį Lietuvos darbo rinkai įvardinčiau šalies piliečių darbo užmokesčio dydžio dempingavimo riziką“, – BNS teigė A. Laužadytė-Tutlienė.
Pasak jos, 2020-2030 metais prognozuojamas ryškus užimtųjų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas, tad siekiant stabilizuoti padėtį, šalies darbo rinką turėtų papildyti daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų.
Padidėjo dirbančių nelegaliai
Valstybinė darbo inspekcija per devynis šių metų mėnesius nustatė 169 nelegaliai dirbusius trečiųjų šalių piliečius – pernai tuo pačiu metu skaičius siekė 118. Dauguma jų nelegaliai dirbo statybų, gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.
Inspekcijos teigimu, tam įtakos turėjo geopolitinė situacija Ukrainoje (apie 69 proc. nustatytų nelegaliai dirbusių užsieniečių – ukrainiečiai), auganti kvalifikuotos darbo jėgos stoka statybų, transporto bei paslaugų sektoriuose.
„Pastebima tendencija, jog statybų sektoriuje Lenkijos įmonės komandiruoja darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra buvę Lenkijoje, ir nėra sudarę darbo sutarčių su Lenkijos įmone. Ukrainos darbuotojai, padedami tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą“, – BNS teigė inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Iš nelegaliai dirbusių užsieniečių 111 dirbo įmonėse be darbo sutarčių, 52 vykdė neregistruotą individualią veiklą, dažniausiai individualių namų statybose. Taip pat šeši užsieniečiai nelegaliai dirbo pas ūkininkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...