- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mėnesio infliacija Lietuvoje išlieka dėl brangstančių paslaugų ir vis dar brangių maisto prekių, o defliacijos galima tikėtis nebent vasarą, sako ekonomistai.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog vasarį kainų augimą lėmė pabrangusios paslaugos, tuo metu būtiniausios prekės jau pinga.
„Vidutinės prekių ir paslaugų kainos per vasarį padidėjo, bet tai iš esmės lėmė vienas veiksnys – brangstančios daugelis prekių atpigo, bet labai sparčiai brangsta paslaugos ir panašios tendencijos tęsis visus metus, nes vidutinis darbo užmokestis didėja sparčiai (...) Tai, be jokios abejonės kelia ir daugelio paslaugų kainas“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad bendrai infliacijai didžiausios įtakos turi brangstantys maisto produktai.
O dabar žiūrint į žaliavų kainas, į transportavimo kaštus, į energijos išteklių pigimą mes artimiausiais mėnesiais matysime platesnio masto kainų sumažėjimą.
„Pažvelgus, kas labiausiai prisideda prie bendros infliacijos augimo, tai dar per sausio mėnesį daugiau nei 8 proc. punktai – maistas ir gėrimai, o energetinės prekės – kiek mažiau nei 5 proc. punktai. Pagrindinė varomoji jėga yra maistas. Kainos lyg ir mažėja, yra mažėjimo kryptis, bet matome dar pakankamai didelę inerciją“, – BNS sakė jis.
Lietuvos banko (LB) makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, jog neįskaitant maisto ir energijos kainų, infliacija vis dar yra aukšto lygio.
„Bendroji infliacija mažėja ir jos pikas jau praeityje. Tačiau grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių – energijos ir maisto – prekių, vis dar yra aukšto lygio ir nemažėja taip sparčiai, kaip bendroji infliacija. Grynoji infliacija sausį sudarė 12,3 proc., gruodį – 12,6 proc., o apie jos pokyčius vasarį sužinosime vėliau“, – LB pranešime sakė L. Mociūnaitė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,6 procento.
Anot N. Mačiulio, dėl padidėjusio darbo užmokesčio panaši tendencija tęsis ir visus likusius 2023 metus.
„Mes matysime tą mėnesinę infliaciją, ji bus artima nuliui, kartais teigiama, kartais – neigiama, bet po ja slėpsis daug skirtumų: jau dabar matome prekių defliaciją, prekės pinga, bet ją maskuoja ir toliau brangstančios paslaugos“, – teigė N. Mačiulis.
Jis sakė, kad dėl mažėjančių verslo sąnaudų mėnesio defliacijos galima sulaukti vasarą.
„Mėnesinės defliacijos jau buvo galima ir reikėjo tikėtis vasarį. (...) Bet manau, kad šiemet mes pamatysime vasaros mėnesiais neabejotinai, nes tai dažnai būna defliaciniai mėnesiai, kurių pernai nebuvo dėl energijos krizės ir pabrangusių žaliavų. O dabar žiūrint į žaliavų kainas, į transportavimo kaštus, į energijos išteklių pigimą mes artimiausiais mėnesiais matysime platesnio masto kainų sumažėjimą“, – teigė N. Mačiulis.
Ž. Maurico manymu, kainų kritimą gali lemti mažėjančios mažmeninės prekybos apimtys, dėl kurių gali prasidėti intensyvesnė konkurencija tarp Lietuvoje veikiančių prekybos centrų.
„Belieka tikėtis, kad ekonomikos susitraukimas, ypač mažmeninėje prekyboje, paskatins konkurenciją tarp prekybos centrų ir tada maisto kainos važiuos žemyn, o tada matysime ir platesnio kainų spektro stabilizavimąsi arba mažėjimą“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo manymu, aukštesnė infliacija šiemet gali užsitęsti ilgiau dėl to, kad ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos valstybių vyriausybės ją gali toleruoti ilgiau: infliacija – mažesnė blogybė nei ekonominis nuosmukis.
„Ženklesnio sumažėjimo nematysime, artimiausi mėnesiai yra kritiniai, tai gali būti, kad aukštesnė infliacija išliks ilgesnį laikotarpį, bendrai kalbant – ir visoje euro zonoje, tai susiję ir su kariniu konfliktu: politiškai yra palankiau turėti, pavyzdžiui, 5 proc. infliaciją ir nulinį ekonomikos augimą nei nulinę infliaciją ir 5 proc. ekonominį nuosmukį. Vyriausybės bus linkusios toleruoti aukštesnę infliaciją ilgiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Išankstinė metinė – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – infliacija Lietuvoje siekia 17,2 proc.
L. Mociūnaitė sako, kad metinė infliacija yra mažesnė ne tik dėl kai kurių atpigusių prekių, bet ir dėl aukštesnės palyginamosios bazės.
„Metinės infliacijos sumažėjimui įtakos turėjo tiek vasarį, palyginti su sausiu, atpigusios kai kurios prekės, pavyzdžiui, šilumos energija ir pieno produktai, tiek aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginame su padidėjusiomis kainomis prieš metus“, – teigia L. Mociūnaitė.
Anot Valstybės duomenų agentūros, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...