Amžinas remontas: Kelių direkcija švaisto milijonus?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia, kad pernai panaudojo 99 proc. numatytų lėšų – 566 mln. eurų. Tik ar milijonai visada išleidžiami ūkiškai? Kelininkų bendrovių atstovai tuo abejoja.

Vienpusės sutartys

Gegužės duomenimis, LAKD jau pasirašiusi sutartis dėl 95 proc. lėšų, skirtų šiems metams. Šie pinigai bus išleisti valstybinės reikšmės keliams administruoti, tiesti ir prižiūrėti.

Iš 2021 m. valstybinės reikšmės keliams skirtų 426 mln. eurų pasirašyta sutarčių už 403 mln. eurų. Dar beveik už 140 mln. eurų sumą LAKD inicijavo ir vykdo viešųjų pirkimų procedūras, kurioms pasibaigus, sudarys sutartis, pagal kurias valstybinės reikšmės keliuose darbai bus pradėti šiemet ir tęsiami kitais metais.

Delspinigiai skaičiuojami nė nesigilinant, kieno yra kaltė, o ji dažniausiai – jų pačių.

Tačiau už įspūdingų skaičių ir gerėjančios valstybinių kelių būklės yra  kita medalio pusė. Kelių tiesimo, remonto, tiltų remonto darbus atliekančių bendrovių atstovai vardija bėdas – LAKD neūkiškumą, nelankstų požiūrį, valstybinių lėšų netaupymą, nekompetenciją, nepagarbą darbus vykdančioms bendrovėms.

Asociacija "Lietuvos keliai" vienija 28 didžiausias kelių tiesimo, tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir nerūdinių statybos medžiagų ruošimo įmonės.

Asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas neslepia, kad problemų dėl pagrindinio didelių projektų užsakovo – LAKD yra daug ir jos tęsiasi metai iš metų. Problemos prasideda jau tada, kai, įvykus viešajam pirkimui, rangovas pakviečiamas pasirašyti sutartį.

Pasirašomos sutartys nėra paritetinės, kai abi pusės aptaria savo veiksmus įvykdyti pirkime numatytus darbus. Pasak R.Gradausko, sutartyse visos rizikos užkraunamos rangovui. Jis turi numatyti visas aplinkybes – klimatines, kovidines ir net politines. Rangovas bus atsakingas ir už paaiškėjusius netikslumus – projekto ar geologinių tyrinėjimų.

"Tai praktiškai neįmanoma. Norint pasiekti gerą rezultatą, užsakovas ir rangovas turi normaliai bendradarbiauti. Sutartis vienpusiškai parengia užsakovas, padeda ant stalo – ir pasirašai arba ne. Taip išlaužomos rankos. LAKD – kaip bankai, pabandyk, privatus asmuo, pasakyti, kad kuris nors sutarties punktas netinka, sakys – eik į kitą banką. Taip ir direkcija. Tačiau taip yra neteisinga ir negalima taip elgtis", – įsitikinęs asociacijos vykdomasis direktorius.

Rizikos našta

Asociacija "Lietuvos keliai" pateikia kelis pavyzdžius, kai sutartį pasirašantis rangovas niekaip negali įvertinti rizikos. "Ar galima buvo įvertinti pernai COVID-19 pandemijos padarinius? Turint omenyje, kad niekas nesiorientavo, kaip kas vyks ir kas gali būti. Apie 30 proc. pabrango bitumas – pagrindinė rišamoji medžiaga, naudojama asfaltbetoniui gaminti. Sutartis sudaryta praėjusiais metais, vykdoma dar šiais. Kad taip ryškiai pabrangs, niekas nenujautė", – pasakojo R.Gradauskas.

Arba pastarieji įvykiai Baltarusijoje. Iki šiol dar neaišku, kokių padarinių ekonomikai turės Lietuvos sprendimai dėl Baltarusijos veiksmų. Kelių darbams naudojama granitinė skalda vežama iš Baltarusijos. Ji naudojama tiesiant geležinkelius ir kelius. Per metus kelininkai iš Baltarusijos atsiveža per milijoną tonų granito skaldos.

"Tai pernai dalyvaudamas konkurse rangovas turėjo numatyti pastarųjų dienų politinius įvykius? Toks neprotingas rizikų sukrovimas į rangovo krepšelį valstybei daro žalą, nes tokiu atveju rangovas turėtų naudoti kažkokį koeficientą prie bendros sąmatinės vertės – neaiškiems procesams įvertinti, o tai pabrangina galutinę kainą", – valstybei daromą žalą mini asociacijos vadovas.

Delspinigių kaina

Ne mažesnė problema – užsakovo sutartyje numatyti delspinigiai. Kai laimimas konkursas, kartu su projektavimo darbais rangovas privalo pateikti grafiką, per kiek laiko parengs projektą ir per kiek laiko atliks darbus, kokie bus etapai. Tą grafiką patvirtina LAKD.

Tačiau grafikai – grafikais, o realybė – realybe. Pasitaiko įvairių trikdžių derinant projektą su sklypų savininkais, laukiant, kol kažkas pasirašys ir patvirtins suderinti parengtus dokumentus. Planuota, tarkime, projektavimo darbus atlikti per du mėnesius, o užtrunka tris.

"Už tą pirmą dalį – projektavimą – direkcija iš karto skaičiuoja delspinigius. Ir ne nuo projektavimo darbų vertės, o nuo viso objekto. Pavyzdžiui, projektas kainuoja 50 tūkst. eurų, o visas objektas – 3 mln. eurų", – sako R.Gradauskas.

Delspinigiai tokiu atveju tampa labai saldūs. Negana to, jie skaičiuojami net ir tada, kai visas numatytas objektas baigiamas laiku. Direkcija šiuos delspinigius iš rangovo išskaito: už kažkuriuos atliktus darbus sumoka mažiau, argumentuodama, kad kita sumos dalis yra jų apskaičiuoti delspinigiai.

"Ką tokiu atveju gali rangovas, ypač vertinant tai, kad objektas baigtas nepažeidžiant termino. Vienintelis kelias jam susigrąžinti delspinigius – kreiptis į teismą. Kito mechanizmo nėra", – pastebėjo "Lietuvos kelių" vadovas.

Kelininkai stebisi, kad LAKD remontuojančioms įmonėms permeta visas rizikas, esą jie profesionalai ir turi įsivertinti – net ir įvykius Baltarusijoje. (Tomo Raginos nuotr.)

Apskaičiavo neteisėtai

Asociacijos atstovai skaičiuoja, kad pernai buvo 95 teisminiai ieškiniai su LAKD dėl delspinigių. Už laikotarpį nuo rugsėjo iki gruodžio ieškiniai siekė 900 tūkst. eurų. Teismas pripažino, kad LAKD teisėtai apskaičiavo delspinigius vos už 200 tūkst. eurų.

"Įsivaizduokite 700 tūkst. eurų delspinigių buvo priskaičiuota neteisėtai. Po teismų, žinoma, LAKD grąžins pinigus. Bet ką tai reiškia? Metus, o kartais ilgiau, kol vyksta teisminis ginčas, rangovas tais pinigais negali naudotis", – teigė R.Gradauskas.

Jis svarstė, gal ir direkcija teismine tvarka turėtų išieškoti delspinigius iš rangovų, o ne taip, kad ėmė ir pasiėmė, o jūs, jei nesutinkate, bylinėkitės.

Pasak asociacijos vadovo, viena kita byla praplėstų direkcijos akiratį: kai mini teismų slenksčius siekdamas prisiteisti pinigus, yra žymiai sunkiau nei tiesiog ne visai sumokėti ir laukti, o gal praslysime.

Neprofesionalūs sprendimai

Tarp statybų bendrovių, vykdančių kelių darbus, tarp trijų daugiausia mokesčių, beveik 8 mln. eurų, per 2020 m. sumokėjusių kelių tiesimo įmonių patenkančios "Eurovia Lietuva" vadovas Stanislovas Kablys sako, kad praktiškai nebeliko projekto, dėl kurio darbų apskaičiuotų delspinigių nebūtų teisminio ginčo.

"Direkcija pralaimi praktiškai visus teismus. Teismų neteisėtais pripažinti šimtai tūkstančių delspinigių yra viena, o kiek kainuoja valstybei tie teisminiai procesai, mes jau nematome", – mokesčių mokėtojams krentančią naštą minėjo S.Kablys.

"Eurovia Lietuva" vadovas prakalbo apie Panevėžio aplinkkelį, kuriame po atliktų darbų ėmė atsirasti vėžės. Kas kaltas? Rangovas? Rangovas viską atliko pagal projektą. Anot kelininko, kaltas tas, kuris sugalvojo padaryti būtent tokį variantą, koks yra dabar. Aplinkkelio užsakovas – LAKD.

Profesionalo vertinimu, Panevėžio aplinkkeliu sunkvežimiai rieda tarp dviejų metalinių atitvarų. Vilkikai važiuoja kaip bėgiais. Esą gali būti tvirčiausia danga, bet kai ta pačia vėže tarp metalinių atitvarų važiuoja sunkiasvorė technika, danga neatlaikys.

Pasak S.Kablio, daugybė pinigų sukišta į projektą, kurį įgyvendinti šioje vietoje netiko. Toks sprendimas esą būtų tinkamas kokioje nors kaimo vietovėje.

S.Kablys paminėjo ir sankryžą Vilniuje, nuovažoje į Minską. Tačiau yra problema, nusukant į Liepkalnio gatvę, nes palikta viena eismo juosta, iš kurios išvažiuojama į keturias. Neįvertinta, kad technika genda, įvyksta eismo įvykių. Kai vienoje eismo juostoje kažkas įvyksta – spūstis garantuota, stoja visas srautas. Štai ir dešimtis milijonų kainavusi sankryža, nepateisinusi lūkesčių.

Direkcija – monopolininkė

"Yra byla, kai direkcija delsė priimti sprendimą. Ilgą laiką direkcija negalėjo apsispręsti, ar daryti stabilizuoti gruntą, ar kitaip  pagerinti. Jei nebaigsime projekto laiku, bus skaičiuojami delspinigiai. Dėl direkcijos delsimo laikas projektui įgyvendinti nepratęsiamas. Jie neskaičiuoja, kiek praradai laiko iki jų sprendimo priėmimo. Atvirai tyčiojasi, naudodamiesi monopolininko teise. Tokios sutartys, kad nesprendžiame pieštuko lygio klausimo neidami į teismą. Bet koks rangovų ir direkcijos klausimas sprendžiamas tik teismuose. Ir tai yra didžiausias absurdas", – situaciją įvertino S.Kablys.

"Eurovia Lietuva" vadovas kritikavo ir neadekvačius techninius reikalavimus. Esą nanodalies neatitikimas jau laikomas broku. Panašiai, kaip mokykloje, jeigu dešimtuko įvertinimas dėl menkiausios klaidos būtų sumažinamas iki nulio.

Pastebėjimai apie magistralę "Via Baltica" – taip pat ne Kelių direkcijos naudai. Skelbiama, kad lenkai "Via Baltica" nutiesė geriau nei Lietuva. Bet kas nustato technines sąlygas? Jas nustato ne projektuotojas. Užsakovas pasako, ko jis nori, projektuotojas suprojektuoja, rangovas padaro. Tačiau kalti dažniausiai lieka projektuotojai ir rangovai, nors iš esmės tai turėtų būti užsakovo – LAKD – atsakomybė.

"Delspinigiai skaičiuojami nė nesigilinant, kieno yra kaltė, o ji dažniausiai – jų pačių. Turime vieną projektą, kurį esame baigę, bet negalime priduoti, nes statybos leidimas yra negaliojantis. Pati direkcija pasirinko ne tą projekto klasę, todėl leidimas laikomas negaliojančiu. Objektas baigtas prieš metus, o mums skaičiuojami delspinigiai, nes projektas neatduotas vertinti. Mūsų kaltės čia nėra, jie patys kalti. Tačiau jie šypsosi ir sako, kad teisme gal kažkokią dalį delspinigių prisiteisime. Tai ar ne totalus absurdas?" – retorinius klausimus bėrė S.Kablys.

"Mūsų teisininkai atrado, kad direkcija labai gražiai išsimoka premijas. Išsiskaičiuoja pelnytus, nepelnytus delspinigius ir kaip nuo pelno išsimoka premijas. Metai baigiasi, balansas sudėliotas, o teismų sprendimai dėl delspinigių neteisėtumo gali būti priimti jau kitais metais, tai ir biudžetas jau kitų metų", – dar vieną sunkiai suvokiamą pavyzdį pateikė S.Kablys.

Delsimo kaina

Taip pat vienos iš daugiausia mokesčių, 9,6 mln. eurų, pernai sumokėjusių kelininkų įmonių – "Kauno tiltų" generalinis direktorius Aldas Rusevičius neslepė, kad labai keistai atrodo, kai laiku baigiamas projektas ir nuskaičiuojami delspinigiai už kurią nors projektavimo dalį.

Valdininkai geriau priima valstybei nepalankius ir neūkiškus sprendimus, nenorėdami prisiimti atsakomybės.

"O tai dažnai atsitinka todėl, kad iš užsakovo ne visada laiku sulaukiame sprendimų. Tokią bylą turėjome ne vieną ir iš esmės buvo pripažinta, kad esame teisūs. Labai gaila, kai švaistomi valstybės pinigai", – pastebėjo A.Rusevičius.

Anot direktoriaus, bėda, kad remiamasi tik teisiniais argumentais. Savaime aišku, kad bet kurios įmonės, taip pat ir direkcijos teisininkų užduotis – apginti save. Tačiau teisininkas nepaiso bendro konteksto, bet demonstruoja savo teisinius gebėjimus. Sutartyje nurodyta, kad galima skaičiuoti delspinigus, tai jis visa apimtimi tuo ir naudojasi, o direkcijos projektų vadovai ir kiti specialistai aklai remiasi teisininkų pozicija.

Šiuo metu magistralėje Vilnius–Kaunas, ties "Lytagra", vyksta pralaidos rekonstrukcija. Šiame ruože pernai "Kauno tiltai" platino dangą, įrengė kitus eismą gerinančius dalykus. Tada ir nustatė, kad sulūžusi pralaida, kurią reikia keisti. LAKD pasikonsultavo su teisininkais ir atsakė, kad jie negali papildomai pirkti darbų pralaidai rekonstruoti ir nurodė baigti projektą taip, kaip buvo numatyta iš anksto.

"Kai namuose darome remontą ir paaiškėja, kad kažkas blogai, bet nebuvo numatyta iš anksto, pasiderame dėl darbų kainos ir darome iškart, o nesakome, kad daryk taip, kaip buvome sutarę, o šitą darysiu po to, kai viską baigsi", – neūkiškumo pavyzdžiu dalijosi A.Rusevičius.

Naują paskelbtą konkursą laimėję "Kauno tiltai" ir vėl iš naujo viską kasa, vėl uždarytas eismas, vėl trikdžiai vairuotojams – daroma pralaida, apie kurios įlūžimą ir būtinybę ją keisti kalbėta prieš metus, o vairuotojai šaiposi: pamiršote, kad čia jau pernai dirbote? Dažnai dėl vadinamųjų amžiaus remontų būna kalti visai ne rangovai.

Nelogiški sprendimai

Dar vienas pavyzdys – Kleboniškio tiltas. Ties "Mega" buvo rekonstruojamas ruožas. Pats projektas buvo parengtas visam etapui –  tiltui ir ruožui rekonstruoti. Vieną etapą laimėjo vienas rangovas, jis jį pabaigė ir tada paskelbė konkursą kitam etapui. Buvęs rangovas susirinko visą savo techniką ir paliko aikštelę.

"Kitais metais mes pradėjome daryti tiltą. Baigsime tiltą, o metų gale užsakovas žada skelbti konkursą viduriniam tiltui rekonstruoti. Dabar yra privažiavimo keliai, esame suvežę savo techniką, vagonėlius ir viską, ko reikia darbams. Baigę išsivešime, o jei laimėsime konkursą, vėl viską turėsime susivežti ir tai bus įskaičiuotą į sąmatą", – didelės apimties objekto konkursų ir darbų niuansus minėjo A.Rusevičius.

Pasak "Kauno tiltų" vadovo, logiškiau ir ekonomiškiau būtų skelbti bendrą konkursą, tik įgyvendinti jį etapais paskirstant lėšas. "Nors viskas numatyta etapais, tačiau niekaip nebaigsi vieno etapo neįlindęs į kitą. Reikia grunto. Viename etape jį iškasi ir kitame gali panaudoti, tačiau kai konkursas skelbiamas vėliau ir nesi tikras, kad laimėsi, tai viską išsiveži", – pasakojo A.Rusevičius.

Labai dažnai tokiais atvejais remiamasi Viešųjų pirkimų įstatymu, esą jis neleidžia. Tačiau pašnekovas tikina, kad kiekvienas užsakovas tą įstatymą interpretuoja skirtingai. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad direkcija pasikonsultavo su teisininkais ir jie nusprendė, kad ne, taip negalima, tegul bus brangiau, dar metus laiko pavargs vairuotojai, bet padarysime taip, kad niekas neprisikabintų.

"Valdininkai geriau priima valstybei nepalankius ir neūkiškus sprendimus, nenorėdami prisiimti atsakomybės, kad padarė kažką ne pagal numatytas procedūras. Aš mėgstu duoti žmogui užduotį ir laisvę veikti, o LAKD, duodama užduotis, neduoda laisvės veikti", – suvaržymus minėjo "Kauno tiltų" vadovas.

Žlugdomas įvaizdis

Kai kelio remonto, rekonstrukcijos ar kelio tiesimo tempai visuomenei atrodo per lėti, priekaištai dažnai žeriami tuos darbus atliekantiems kelininkams. Ir tai, ko gero, visiškai natūralu, nes juos vairuotojai mato darbų aikštelėje.

"Žlugdomas viso sektoriaus įvaizdis. Mes jau dabar jaudinamės, kad jauni žmonės nestoja į kelių inžineriją. Nežinau, kas bus po kelerių metų. Visi kalba, kad reikia kelti infrastruktūros inžinieriaus profesijos prestižą, jog vaikas suprastų, kad rinkdamasis šią specialybę jis galės didžiuotis savo darbu. Tačiau kai kelininkai linksniuojami visai ne dėl jų kaltės, tai kaip tas vaikas rinksis tokią specialybę", – svarstė A.Rusevičius.

Net ir šaltuoju metų laiku mėgstama antraštė "Kelininkus žiema užklupo netikėtai" žeidžia profesionalus, nes tie akmenys visai ne į jų daržą turėtų būti mėtomi. Tokia pastaba turėtų būti adresuojama kelius prižiūrinčioms tarnyboms, o ne juos tiesiančioms įmonėms.

Užsakovo ir rangovo santykiai, ginčai teismuose lieka nematomi ir niekaip nevertinami – nei dėl darbų trukmės, nei dėl valstybės išlaidų, tarkime, teisminiams ginčams, kurių tiesiogiai nejaučia nei visuomenė, nei užsakovas, nes juk tos išlaidos – ne iš asmeninės kišenės.

Milijoninė prastova

Bendrovės "Tilsta" direktorius Gediminas Gridulis priminė Nausodės viaduko peripetijas. Džiaugsmingai pristatytas projektas, kad jau netrukus ant Panevėžio aplinkkelio pradės dygti naujas europinius standartus atitinkantis viadukas. Senąjį sueižėjusį po magistralinio kelio rekonstrukcijos teko visiškai nugriauti kaip keliantį rimtą pavojų. Tačiau darbai netruko sustoti, o ginčą su LAKD rangovas sprendė teisme.

"Užsakovas virš metų vilkino sprendimus, todėl negalėjome pradėti darbų. Galiausiai leido pradėti, tačiau dėl užsakovo neveiksnumo susidarė prastova. Metus gyventojai stovėjo prie seno šviesoforo, užuot naudojęsi viaduku, nes užsakovas nukėlė projekto įgyvendinimą", – pasakoja G.Gridulis.

Dėl Nausodės viaduko LAKD pralaimėjo ginčą dviejų instancijų teisamuose. Ir galiausiai leido pradėti darbus, tačiau valstybė patyrė papildomų išlaidų.

"Mes esame suskaičiavę, kiek kainavo Nausodės viaduko darbų prastova. Tai netolygu toms išlaidoms, kurias patiria valstybė", – įsitikinęs "Tilstos" vadovas. Pagal valstybės patvirtintą metodiką apskaičiuota, kad metai prastovos dėl Nausodės viaduko ginčo valstybei kainavo arti 2 mln. eurų.

Anot "Tilstos" vadovo, įstatymų nežinojimas leidžia direkcijai priimti sprendimus, kurie visiškai neadekvatūs ir rangovai savo teises priversti ginti teismuose. Anot G.Gridulio, rangovų laimėjimo procentas siekia 90 proc. Devynis teismus iš dešimties direkcija pralaimi.

"Tai rodo, kad direkcijos sprendimai neparemti nei įstatymais, nei sutartiniais punktais. Turėjome keletą ginčų, kai pirkimo metu jie argumentavo, kad kai kurios sutartinės sąlygos bus keičiamos, bet nepakeitė. Jie nesileidžia į diskusiją su rangovais. Sugalvoja punktus, kurie, sakyčiau, net nenaudingi valstybei", – kritikos direkcijai negailėjo G.Gridulis.

Įmonės vadovas sakė, kad pasitaiko net tokių atvejų, kai direkcijos sprendimai prieštarauja sutarčiai. Ir vėl ginčas, ir vėl teismas. G.Gridulis neslepė, kad tokios situacijos verčia abejoti LAKD dirbančių žmonių kompetencija. Be to, teismuose eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai.


LAKD komentaras

Būtų klaidinga teigti, kad didžiąją dalį bylų LAKD pralaimėjo, kadangi dažnu atveju rangovų reikalavimai buvo tenkinami tik iš dalies. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad delspinigiai buvo taikomi klaidingai, kadangi LAKD pagal įstatymus ir teismų praktiką turi prievolę taikyti sutartyje numatytus delspinigius už vėlavimą ir jų netaikymas ar savavališkas sumažinimas laikytinas esminiu sutarties pakeitimu, kuris pažeidžia tiekėjų ekonominę pusiausvyrą po sutarties sudarymo.

Tuo tarpu teismai, skirtingai negu LAKD, pagal įstatymą ir teismų praktiką turi teisę sumažinti delspinigių sumą, jeigu jie mano, kad pritaikytų delspinigių suma yra neprotingai didelė.

Žala biudžetui ir LAKD nustatoma kiekviena kartą individualiai.

Grąžinti delspinigiai kompensuojami iš tų lėšų, kurios buvo išskaičiuotos iš pačių rangovų už vėlavimą, atitinkamai, kadangi rangovų ieškiniai dažnu atveju, jeigu ir taikomi, tai iš dalies, priteistos sumos neturi jokios įtakos kitų objektų finansavimui.

Jeigu atsiranda poreikis atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti ir jų rangovas negalėjo įsivertinti, šie atitinkamai įforminami ir, esant pagrįstam poreikiui, tokiems darbams suteikiamas papildomas terminas. Priešingu atveju laikoma, kad tokius darbus rangovas turėjo įsivertinti tiek kalbant apie kainą, tiek terminus.

Sutartis su rangovais numato terminus, per kuriuos visos šalys turi atlikti jų kompetencijai priklausančius veiksmus, turinčius įtakos sutarties vykdymui. LAKD šių terminų laikosi, o tais atvejais, jeigu dėl susidariusios situacijos juos praleidžia, vėlavimo laikotarpiu netaiko rangovams netesybų.

Nemanome, kad rangovams užkraunama maksimali rizika, sutarties sąlygos subalansuotai padalija atsakomybes tarp užsakovo ir rangovo taip, kad geriausiai užtikrintų valstybės interesus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ziurkenas

ziurkenas portretas
a kodel KD nepastebi kauno savivaldybes amzinu remontu?

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
čia ne tik kelių direkcija , čia ir krysa kauno meras su taryba , kaip ir kitų miestų . O kur kelio darbų garantinis laikotarpis , kas tokie atsakingi ?

ZIGMANTAS

ZIGMANTAS  portretas
LAKD citata "LAKD šių terminų laikosi, o tais atvejais, jeigu dėl susidariusios situacijos juos praleidžia, vėlavimo laikotarpiu netaiko rangovams netesybų." Jie rašo, kad jei pati LAKD praleidžia , tai tada neskaičiuoja rangovams netesybų. Teisinga būtų, kad tada LAKD mokėtų delspinigius valstybei. Kodėl Rangovas moka už termino praleidimą , o LAKD nemoka?
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių