Amžinas klausimas: butą pirkti ar nuomotis?

Suteiktų būsto paskolų skaičius didėja, o iš šalies, kartu su potencialiais nuomininkais, traukiasi užsienio kompanijos. Vis dėlto ekspertai tikina, kad būsto nuomos rinka nepraras poreikio, todėl nuomojamas nekilnojamasis turtas ir toliau išlieka patrauklia konservatyvia investavimo priemone.

Pigiau pirkti, nei nuomotis

Nors Vakaruose vis labiau tolstama nuo nuosavybės poreikio, Lietuvoje kultūriškai susiklostė, kad gyventojai yra labiau linkę būstą įsigyti, nei jį nuomotis. Šalyje augantys atlyginimai vis daugiau gyventojų atvėrė kelius pasiskolinti iš bankų.

"Vidutinis lietuvis mieliau renkasi turėti nuosavybę – tai veikiausiai lemia gyventojų mentalitetas. Vakarų rinkose vyrauja pasirinkimas būstą nuomotis, tiesa, ten ir rinkos konjunktūra, socialinės apsaugos bei garantijų sistema kitokia", – pastebėjo bendrovės "Ober Haus" generalinis direktorius Audrius Šapoka.

Būsto paskolos, kaip atkreipė dėmesį jis, yra pabrangusios, – istorinės palūkanų žemumos, kurios buvo stebimos 2015–2016 m., šiandien nebefiksuojamos, tačiau jos vis dar yra pigesnės nei nuomos išlaidos. Todėl gyventojai, jei leidžia jų finansinė padėtis, bankams įsipareigoti nevengia.

Banko "Swedbank" duomenimis, suteiktų būsto paskolų butui įsigyti skaičius per 2018 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 32 proc. Labiau gyventojus domino butai – būsto paskolų butams pirkti buvo suteikta du kartus daugiau negu namams įsigyti ar statyti. Ekspertų manymu, prie išaugusio skolinimosi butams įsigyti labiausiai prisidėjo būsto pirkėjų aktyvumas Vilniuje. Šie pirkėjai lėmė ir apie 10 proc. (iki maždaug 67 tūkst. eurų) vidutinės naujai suteiktos būsto paskolos sumos padidėjimą paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Šis padidėjimas esą pastebimai pralenkė vidutinį būsto kainų augimą.

SEB bankas per 2019 m. pirmą pusmetį būsto paskolų suteikė panašiai kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu – už maždaug 180 mln. eurų. Tačiau ir šio banko statistika fiksuoja kelerius metus besitęsiantį suteiktų paskolų padidėjimą: pernai suteiktų būsto paskolų vertė siekė 397 mln. eurų, kai, pavyzdžiui, 2017 m. – 372 mln. eurų, o 2016 m. – 343 mln. eurų.

Vidutinis lietuvis mieliau renkasi turėti nuosavybę – tai veikiausiai lemia gyventojų mentalitetas.

Nuomininkai nepranyks

Pasak "Swedbank" ekonomistų, 15 proc. siekiantis atlyginimo atskaičius mokesčius augimas reikšmingai augino būsto įperkamumą. Vilniuje jis muša rekordus. Palyginti su praėjusių metų pradžia, laikotarpis, reikalingas sutaupyti pradiniam įnašui, sutrumpėjo 2,5 mėnesio. Vilniečiai galėjo įpirkti vidutiniškai 77 kv. m būstą.

Kaune būsto įperkamumas išliko aukščiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau jis augo lėčiau nei Vilniuje. Tam įtakos turėjo gana sparčiai augusios būsto kainos, nors atlyginimų augimas buvo panašus kaip ir sostinėje. Kauniečiai pradiniam įnašui taupo trumpiausiai iš didmiesčių gyventojų − 21 mėnesį.

Tuo metu Klaipėdoje būsto įperkamumas išliko panašus. Nors kainų augimas uostamiestyje nedaug skyrėsi nuo Kauno, tačiau atlyginimai čia augo lėčiau.

Remdamasis pirmo ketvirčio duomenimis, SEB bankas apskaičiavo, kad vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, skolindamasis būstui 25 metams, mokėdamas penktadalio būsto vertės pradinę įmoką ir paskolai grąžinti skirdamas iki 30 proc. savo pajamų, Vilniuje gali įpirkti beveik 50 kv. m ploto būstą – dvigubai didesnį negu prieš dešimtmetį.

Nors, kaip rodo bankų duomenys, vis daugiau gyventojų būstas tampa įkandamas, A.Šapoka įsitikinęs, kad baimintis, jog būsto nuomos rinkoje nebeliks nuomininkų, nėra pagrindo.

Mat būsto paskolos yra pigesnės už nuomą jau kelerius pastaruosius metus, tačiau visuomet esama gyventojų, kurie finansiškai nepajėgūs įsigyti būsto.

SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio pastebėjimu, jaunesni asmenys skolinasi rečiau. Viena vertus, jų finansinės galimybės yra mažesnės nei trisdešimtmečių (jie nėra sukaupę nuosavų lėšų dalies, skolinasi vieni), kita vertus, ir jų poreikiai yra kitokie. "Jaunuoliai dažniau keičia gyvenamąją vietą, neretai studijuoja ar dirba užsienyje, todėl neskuba prisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų ir įsigyti nekilnojamojo turto", – sakė jis.

Todėl, A.Šapokos vertinimu, NT, skirtas nuomos tikslams, išlieka saugia investavimo forma.

"Vidutinė metinė nuomos grąža Vilniuje siekia maždaug 5–5,2 proc. Ši investicijos rūšis yra patraukli norintiems turėti fiziškai apčiuopiamą turtą ir nesiekiantiems maksimalios investicijų grąžos. Žmonės turtą, skirtą nuomai, perka dėl to, kad turto kainos, skirtingai nuo vertybinių popierių vertės, kas mėnesį nesikeičia. Tiesa, vieni į butų nuomos rinką investuoja tikėdamiesi gauti grąžą iš nuomos, o kiti į NT investuoja siekdami išlaikyti savo kapitalo vertę", – sakė A.Šapoka.

Bendrovės "Inreal" NT brokeris Arminas Karalius taip pat pastebėjo, kad lietuviai kultūriškai yra linkę įsigyti ir valdyti būstą nuosavybės teisėmis, jei tik jų ekonominė situacija yra pakankamai gera paskolai gauti. Tačiau bankai NT rinkoje esą veikia kaip saugikliai ir, išmokę krizės pamokas, į šį savo vaidmenį žiūri rimtai. Skolinimosi sąlygos šiuo metu, anot pašnekovo, yra sunkesnės nei, pavyzdžiui, prieš metus, nors istoriškai jos vis dar "labai neblogos". Kita vertus, Lietuvoje nėra NT mokesčio, todėl nemažai daliai investuotojų yra patrauklu pirkti būstus nuomos tikslais. Ši tendencija santykinai augina nuomos rinką bei jos įvairovę.

Užsieniečiai – lašas jūroje

Ekonomistai neseniai perspėjo, esą užsienio kompanijoms, kartu su potencialiais nuomininkais, išsikeliant iš šalies, pirkti NT nuomos tikslais gali neapsimokėti. Vis dėlto ekspertai tokio judėjimo nuomos rinkoje nesureikšmino.

A.Karaliaus teigimu, užsienio kompanijų darbuotojai nuomos rinkoje nesudaro ženklios dalies. Didžioji dalis būsto nuomininkų yra Lietuvos piliečiai, atvykstantys iš regionų į didmiesčius, kur daugiau darbo perspektyvų, bei čia užaugę jaunuoliai, norintys pradėti gyvenimą atskirai nuo tėvų, bet dar neturintys pakankamo ekonominio pagrindo gauti paskolą ir įsigyti butą. Be to, Vilniuje, jo pastebėjimu, populiarėja trumpalaikė būsto nuoma.

A.Šapoka sutiko, kad į Lietuvą, o labiausiai į Vilnių, ateinant užsienio įmonėms, nuomojamo būsto paklausa gali šiek tiek padidėti. Tad rinką gali paveikti ir iš šalies išsikeliančios įmonės. Vis dėlto poslinkiai, anot jo, tik nežymūs, mat būsto rinką labiausiai stimuliuoja augantis Vilniaus miesto gyventojų skaičius, augančios jų pajamos ir ribotos žmonių galimybės įsigyti būstą. Be to, ne tik užsienio, bet ir stambios vietinio kapitalo kompanijos gali turėti įtakos būsto nuomos paklausai, o pastarosios telkia savo būstines centrinėje miesto dalyje.

Būsto kainos augo

"Swedbank" pastebėjimu, Vilniuje būsto rinka išliko labai aktyvi. Per metus sandorių skaičius sostinėje augo beveik 21 proc., o naujų būtų pardavimai šoktelėjo 43 proc. Naujos statybos būsto dalis pardavimuose ir toliau augo bei viršijo 40 proc.

Aukšta būsto paklausa ir spartus atlyginimų augimas atsispindėjo ir Vilniaus būsto kainose. Būsto kainos Vilniuje pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai augo 5 proc. per metus ir siekė 1529 eurus už 1 kv. m.

Kaune būsto kainas į viršų tempė didelis naujo būsto rinkos aktyvumas. Per metus būstas Kaune brango 10 proc., senos statybos būstas augo lėčiau, tačiau naujų butų sandorius skaičius pirmą ketvirtį augo net 38 proc. Kita vertus, naujos statybos butai Kaune užima dvigubai mažesnę dalį, palyginti su Vilniumi – jų dalis siekia apie 23 proc. visų parduodamų butų.

Klaipėdoje vyravo panašios tendencijos − būstas uostamiestyje per metus brango 9 proc., sandorių skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 12 proc. Naujas būstas Klaipėdoje brango dvigubai sparčiau nei senos statybos butai, atitinkamai, 11 proc. ir 5 proc. Per metus Klaipėdoje patrigubėjo naujos statybos butų pardavimai, tačiau Klaipėda pasižymi seklia nekilnojamo turto rinka, ir keli nekilnojamo turto projektai gali smarkiai koreguoti statistiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

M

M portretas
Kur tie atlyginimai kyla

...

... portretas
NT prisipirkę skuba juo atsikratyt, nes atsiradus NT mokesčiui jis virs nuostolingu nelikvidu.

Paskola

Paskola portretas
Lietuvoj aplamai pirkti neapsimoka nieko!!!
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių