- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujienų agentūrai „Reuters“ pranešus, kad Baltijos šalys padvigubino naftos dujų, skirtų automobiliams ir šildymui, importą iš Rusijos prabilo Energetikos ministerija. Anot jos, valstybinė infrastruktūra tokiam importui nėra naudojama, o naftos dujas iš Rusijos atsiveža privatus verslas, pasakojama LNK reportaže.
Įmonė „Gazimpeksas“ – viena didesnių suskystintos naftos dujų tiekėjų Lietuvoje. 98 proc. jų bendrovė atsiveža iš užsienio. Įmonės vadovas net neslepia, kad dujas perka ir iš Rusijos.
„Nėra, kur nupirkti propano. Jeigu būtų, kur jo nupirkti, tai aišku, kad mes nepirktume iš Rusijos“, – teigė UAB „Gazimpeksas“ steigėjas Jonas Šarkauskas.
Nutraukti sąsajų su Rusija nesiryžta ne tik ši lietuviška įmonė. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad visos Baltijos šalys vykstant karui supirko dvigubai daugiau rusiškos naftos dujų nei anksčiau, nors tuo pačiu metu griežtai smerkia Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Anot „Reuters“, eksportas į Latviją išaugo kone 80 proc., į Estiją 40 proc., o į Lietuvą tiekimas šoktelėjo beveik devynis kartus.
„2021 metais rusiškos dujos pas mus sudarė 39 proc., 2022 metais – 74 proc.“, – tęsė J. Šarkauskas.
Energetikos ministerija raštu aiškina, kad nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei kita valstybinė infrastruktūra rusiškų naftos produktų importui nenaudojama. Jei tokios dujos ir pasiekia Lietuvą, jas išsiveža privatus verslas.
„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertinami kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precendento neturinčiais karo Europoje laikais“, – teigė Energetikos ministerijos atstovai.
Iš naftos išgaunamas rusiškas dujas verslas teisiškai gali įsivežti į Lietuvą ir jomis prekiauti, mat šiuo metu jos nepatenka po ES sankcijomis.
„Kažkas Briuselyje skaičiavo ir ne viską įdėjo. Dabar tą klaidą taisome“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai per vienuolika mėnesių naftos dujų iš Rusijos importas išaugo kone 9 tūkst. tonų. Tai yra mažiau nei skelbia užsienio žiniasklaida.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tai neturėtų būti didžiuliai kiekiai, kurie kaip nors iš esmės keistų situaciją, kad būtų didžiulė skylė. Tačiau bet kokiu atveju reikia ją užkimšti“, – tęsė L. Kasčiūnas.
Suskystintų naftos dujų galima rasti ir Lietuvoje. Jas gamina bendrovė „Orlen Lietuva“. Šias dujas perka ir degalinių tinklas „Circle K“. Iki karo už dujų kilmę degalinės atsakyti negalėjo, tačiau dabar rusiškų griežtai nebeperka.
„Esame užtikrinę ir sutartyse numatę griežtas sankcijas tikrai neapsiribojant vien tik sutarčių nutraukimu ir būtinybe užtikrinti, kad mūsų degalinėse prekiaujamos dujos nebūtų rusiškos kilmės“, – kalbėjo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius.
Anot „Gazimpekso“, lietuviškos naftos dujos – limituojamos, tad jų gauti gali ne visi. Be to, lietuviškos yra dvigubai brangesnės nei rusiškos.
„Jeigu Europoje kainuoja apie 675 dolerius, tai iš Rusijos propaną mes perkame mažiau nei už 500“, – sakė J. Šarkauskas.
LPG arba suskystintos naftos dujos daugiausiai naudojamos automobiliams su dujine įranga, maisto ruošai namuose ir net šildymui.
„Vienas kitas miestelis, gal net ne mažas, pavyzdžiui, Molėtai, kur yra išvedžioti tinklai kaip ir gamtinių dujų. Tais tinklais teka ne gamtinės dujos, o naftos dujos“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Jeigu reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, tai Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus.
Lietuva buvo pirmoji ES, kuri visiškai atsisakė rusiškų dujų. Tada tai atkreipė užsienio žiniasklaidos dėmesį.
„Jeigu reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, tai Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tačiau Lietuvos politikams kur kas svarbiau atrodė užkirsti kelią ne dujoms, o rusiškai naftai, nes tai – pagrindinis Kremliaus finansavimo šaltinis.
„Pagrindinis argumentas yra tas, kad naftos atsisakyti galima greičiau nei dujų“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ar agitavusi nepirkti naftos, bet jos produktų importą iš Rusijos tik padidinusi dabar Lietuva nepraras pasitikėjimo tarptautinėje arenoje?
„Ne, neturėtų paveikti mūsų autoriteto“, – sakė L. Kasčiūnas.
Naftos produktų sankcijos Rusijai įsigalios vasarį, tačiau Energetikos ministerija dar nežino, ar jos apims ir suskystintas naftos dujas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...