- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujienų agentūrai „Reuters“ pranešus, kad Baltijos šalys padvigubino naftos dujų, skirtų automobiliams ir šildymui, importą iš Rusijos prabilo Energetikos ministerija. Anot jos, valstybinė infrastruktūra tokiam importui nėra naudojama, o naftos dujas iš Rusijos atsiveža privatus verslas, pasakojama LNK reportaže.
Įmonė „Gazimpeksas“ – viena didesnių suskystintos naftos dujų tiekėjų Lietuvoje. 98 proc. jų bendrovė atsiveža iš užsienio. Įmonės vadovas net neslepia, kad dujas perka ir iš Rusijos.
„Nėra, kur nupirkti propano. Jeigu būtų, kur jo nupirkti, tai aišku, kad mes nepirktume iš Rusijos“, – teigė UAB „Gazimpeksas“ steigėjas Jonas Šarkauskas.
Nutraukti sąsajų su Rusija nesiryžta ne tik ši lietuviška įmonė. Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad visos Baltijos šalys vykstant karui supirko dvigubai daugiau rusiškos naftos dujų nei anksčiau, nors tuo pačiu metu griežtai smerkia Maskvos veiksmus Ukrainoje.
Anot „Reuters“, eksportas į Latviją išaugo kone 80 proc., į Estiją 40 proc., o į Lietuvą tiekimas šoktelėjo beveik devynis kartus.
„2021 metais rusiškos dujos pas mus sudarė 39 proc., 2022 metais – 74 proc.“, – tęsė J. Šarkauskas.
Energetikos ministerija raštu aiškina, kad nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei kita valstybinė infrastruktūra rusiškų naftos produktų importui nenaudojama. Jei tokios dujos ir pasiekia Lietuvą, jas išsiveža privatus verslas.
„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertinami kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precendento neturinčiais karo Europoje laikais“, – teigė Energetikos ministerijos atstovai.
Iš naftos išgaunamas rusiškas dujas verslas teisiškai gali įsivežti į Lietuvą ir jomis prekiauti, mat šiuo metu jos nepatenka po ES sankcijomis.
„Kažkas Briuselyje skaičiavo ir ne viską įdėjo. Dabar tą klaidą taisome“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai per vienuolika mėnesių naftos dujų iš Rusijos importas išaugo kone 9 tūkst. tonų. Tai yra mažiau nei skelbia užsienio žiniasklaida.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tai neturėtų būti didžiuliai kiekiai, kurie kaip nors iš esmės keistų situaciją, kad būtų didžiulė skylė. Tačiau bet kokiu atveju reikia ją užkimšti“, – tęsė L. Kasčiūnas.
Suskystintų naftos dujų galima rasti ir Lietuvoje. Jas gamina bendrovė „Orlen Lietuva“. Šias dujas perka ir degalinių tinklas „Circle K“. Iki karo už dujų kilmę degalinės atsakyti negalėjo, tačiau dabar rusiškų griežtai nebeperka.
„Esame užtikrinę ir sutartyse numatę griežtas sankcijas tikrai neapsiribojant vien tik sutarčių nutraukimu ir būtinybe užtikrinti, kad mūsų degalinėse prekiaujamos dujos nebūtų rusiškos kilmės“, – kalbėjo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius.
Anot „Gazimpekso“, lietuviškos naftos dujos – limituojamos, tad jų gauti gali ne visi. Be to, lietuviškos yra dvigubai brangesnės nei rusiškos.
„Jeigu Europoje kainuoja apie 675 dolerius, tai iš Rusijos propaną mes perkame mažiau nei už 500“, – sakė J. Šarkauskas.
LPG arba suskystintos naftos dujos daugiausiai naudojamos automobiliams su dujine įranga, maisto ruošai namuose ir net šildymui.
„Vienas kitas miestelis, gal net ne mažas, pavyzdžiui, Molėtai, kur yra išvedžioti tinklai kaip ir gamtinių dujų. Tais tinklais teka ne gamtinės dujos, o naftos dujos“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Jeigu reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, tai Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus.
Lietuva buvo pirmoji ES, kuri visiškai atsisakė rusiškų dujų. Tada tai atkreipė užsienio žiniasklaidos dėmesį.
„Jeigu reikės, jeigu atsiras drąsuolių, kurie sugalvos finansuoti karą Ukrainoje, tai Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tačiau Lietuvos politikams kur kas svarbiau atrodė užkirsti kelią ne dujoms, o rusiškai naftai, nes tai – pagrindinis Kremliaus finansavimo šaltinis.
„Pagrindinis argumentas yra tas, kad naftos atsisakyti galima greičiau nei dujų“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Ar agitavusi nepirkti naftos, bet jos produktų importą iš Rusijos tik padidinusi dabar Lietuva nepraras pasitikėjimo tarptautinėje arenoje?
„Ne, neturėtų paveikti mūsų autoriteto“, – sakė L. Kasčiūnas.
Naftos produktų sankcijos Rusijai įsigalios vasarį, tačiau Energetikos ministerija dar nežino, ar jos apims ir suskystintas naftos dujas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...