- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kitų metų biudžetą vertina kaip konservatyvų ir atsargų, tačiau realų ir įgyvendinamą.
„Dabar matomas ir ateityje prognozuojamas ekonomikos augimas bei jo struktūra, kai daugiausia įtakos turi vidaus vartojimas, mažėjantis nedarbas ir augantis darbo užmokestis, ir kitais metais duos teigiamą impulsą valstybės biudžetui. Planuojama, kad biudžeto pajamos didės, iš to atsiras rezervas didinti ir biudžeto išlaidas. Todėl kitų metų biudžetą pavadinčiau konservatyviu ir atsargiu, tačiau realiu ir įgyvendinamu“, – teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius.
Jo teigimu, esant stabiliai ekonominei situacijai, deficitas yra logiškas ir didesnės grėsmės nekelia. Tačiau paskutinės Finansų ministerijos prognozės nėra labai optimistinės: neprognozuojamas didesnis ekonomikos augimas, ministerija šiek tiek padidino ir infliacijos prognozes. Tai reiškia kylančias kainas, tačiau ir toliau didėjant vartojimui, planuojamos ir didesnės įplaukos į biudžetą.
„LPK taip pat neprognozuoja didesnio ekonomikos augimo. Vidutiniu laikotarpiu, matome rizikas, kad ekonomikos plėtra taps lėtesnė, nes ją neigiamai veikia demografinės problemos, vis didesnis spaudimas, susijęs su konkurencingumu. Norint keisti situaciją, laukia nemažai darbų, kuriuos reikės atlikti naujai paskirtai Vyriausybei ir išrinktam Seimui“, – sako A.Izgorodinas.
LPK atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad planuojant valstybės biudžetą išlieka neaišku, kokių tikslų siekiama: „Deklaruojami gražūs tikslai, tačiau neaiškūs konkretūs siekiami rezultatai. Yra rizika, kad po 2–4 metų pajamų negalėsime taip aktyviai didinti. Todėl pasigendu realių valstybės prioritetų, kodėl būtent tiek skirta pinigų įvairioms sritims ir koks iš to matomas ekonominis rezultatas: sumažintas nedarbas, efektyvesnis mokesčių administravimas, verslumo skatinimas, konkurencingumo didinimas. Manau, kad būtų galima sutaupyti ir nedidinat neefektyvių išlaidų“.
LPK nuomone, planuojat biudžetą svarbu atsižvelgti į Valstybės kontrolės išsakytą nuomonę ir rekomendacijas dėl valstybės investicijų programos, valstybės valdomo turto efektyvumo. Taip pat ateityje Finansų minsiterija turėtų svarstyti biudžeto sąrangos klausimą ir didesnį dėmesį atkreipti į biudžeto pajamų paskirstymą, išlaikant proporcingą lėšų skyrimą savivaldybėms.
A.Izgorodinas taip pat kalba apie tai, kad valstybei reikalingi saugikliai, kurie leistų numatyti, kaip atrodys biudžetas, jei iškils įvairūs trukdžiai. Todėl naudinga būtų rengti 3–4 metų valstybės biudžeto planą su prognozėmis ir aiškiais planais.
Finansų ministerijos pateiktame 2017 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2016 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti3
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...