- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Europos Komisija pakvietė valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti. Paraiškas valstybės narės gali teikti iki 2015 m. vasario 26 d.
Daugiausia lėšų bus skiriama devyniems pagrindiniams transporto koridoriams, kurie drauge sudarys pagrindinį transporto tinklą ir veiks kaip bendrosios rinkos ekonomikos gyvybinė sistema. Naudojant šias lėšas bus pašalinti trukdžiai, iš esmės pertvarkytos Rytų ir Vakarų jungtys, o visos ES įmonėms ir piliečiams tarpvalstybinės transporto operacijos taps paprastesnės.
Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius sujungs Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais. Suomija su Estija bus sujungta keltų linija, o trys Baltijos šalys šiuolaikiškomis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. Svarbiausias projektas – „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelio linijos, jungiančios Taliną, Rygą, Kauną ir šiaurės rytų Lenkiją, tiesimas.
Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Transportas yra nepaprastai svarbus, kad Europos ūkinė veikla būtų efektyvi, todėl dabar svarbiau nei bet kada investuoti į transporto jungtis ir taip skatinti ekonomikos atsigavimą. Europos regionai, kuriuose nebus gerų transporto jungčių, negalės vystytis ir klestėti. Siekdamos turėti geresnes jungtis, didinti konkurencingumą ir padaryti piliečių ir įmonių keliones sklandesnes ir greitesnes, valstybės narės turi pasinaudoti šia galimybe teikti paraiškas gauti finansavimą.“
ES transporto sektoriui finansuoti 2014–2020 m. skiriama suma patrigubėjo: pagal naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) šiam sektoriui skirta 26 mlrd. eurų, palyginti su 8 mlrd. eurų, skirtų 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai yra pirmoji transporto sektoriui naujai skiriamų lėšų dalis.
Visos šios naujovės – patrigubintas transporto finansavimas ir sprendimas tvirtai sutelkti finansavimą devyniems pagrindiniams ES transporto koridoriams – radikaliausias ES transporto infrastruktūros politikos pertvarkymas nuo pertvarkos pradžios devintajame dešimtmetyje.
Iki 2030 m. sukursimas naujas pagrindinis tinklas sujungs
94 pagrindinius Europos uostus geležinkeliais ir keliais;
38 svarbius oro uostus geležinkeliais su dideliais miestais;
15 tūkst. km modernizuoto geležinkelio – greitojo geležinkelių transporto linijų;
35 trukdžių mažinimo tarpvalstybinius projektus.
Lėšos bus skirtos konkurencingiausiems projektams, o daugiausia dėmesio skiriama Europos devyniems didžiausiems transporto koridoriams.
Projektams bus skiriama ES lėšų, tačiau jie turi būti bendrai finansuojami su valstybėmis narėmis. Paraiškų konkurso ir lėšų paskirstymo projektams rezultatai bus paskelbti 2015 m. vasarą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių9
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...