Mokyklose trūksta specialistų. Nematydama kitos išeities, Švietimo ir mokslo ministerija reikalavimų kartelę nuleido žemiau - mokytojauti galės žmonės, neturintys pedagoginio išsilavinimo.

„Vilniaus diena" atliko eksperimentą: įsidarbinti mokytoja nusprendė nieko bendra su vaikų auklėjimu neturinti žurnalistė. Paaiškėjo, kad mokyklos iš tiesų laukia nors kiek vieną ar kitą dalyką išmanančių žmonių. Ypač užsienio kalbų specialistų - jų katastrofiškai trūksta atokesnėse mokymo įstaigose. Jose dėstyti kelias užsienio kalbas - prabanga. O geras informacinių technologijų specialistas - egzotika.

Pirmas bandymas

Pirmiausia taikausi į paprastesnę vietą, pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojos. Esu tikra, kad pradinukus gali auklėti bet kas, galintis be klaidų parašyti sakinį lietuvių kalba ir išspręsti lygtį su vienu nežinomuoju. Jokių specifinių žinių nereikia. Juk svarbiausia mylėti vaikus ir mokėti sutramdyti dažnai užplūstančias neigiamas emocijas.

Pirmoji taikiklyje - Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla. Ragelį pakelia malonaus balso direktorės pavaduotoja Violeta Kriščiūnienė. Dalykišku tonu prašau mane sujungi su direktore Vita Kirkiliene.

Direktorė atostogauja, todėl mane egzaminuos nelabai ką apie įdarbinimą žinanti pavaduotoja. Išgirstu du pagrindinius klausimus: „Koks jūsų išsilavinimas?" ir„Ar turite patirties?" Pradedu pasakoti.

„Vilniaus universitete studijavau istoriją. Nebaigiau. Tuomet įstojau į žurnalistikos specialybę. Turiu darbo patirties, aišku, ne mokykloje, tačiau svarbiausia juk ne tai, o mokėti bendrauti su vaikais, juos sudominti. Be to, puikiai išmanau lietuvių kalbos rašybą, matematika mokykloje irgi sekėsi puikiai", - nuoširdžiai dėstau savo argumentus.

Neiškentusi V.Kriščiūnienė nutraukia mano tiradą ir paprašo paskambinti kitą dieną. Mat ji tik dabar suprato nežinanti, ar mokyklai vis dar reikia pradinių klasių pedagogo. Galbūt toks jau priimtas jai atostogaujant. Bet kokiu atveju ji turinti susisiekti su poilsiaujančia direktore ir išsiaiškinti.

Antras bandymas

Kitas taikinys - Vilniaus Prano Mašioto pradinė mokykla. Ji net pakviečia mane pokalbio, tačiau būtina atsinešti gyvenimo aprašymą.

Likus porai valandų iki pokalbio sėdu kurpti gyvenimo aprašymo. Pamaniau, kad vis dėlto rengiantis mokytojauti būtina išsilavinimo skiltyje įrašyti Vilniaus pedagoginį universitetą. Tebūnie nebaigtos anglų kalbos studijos. Paskui darbas prekybos centre pardavėja, dar vėliau porą metelių paplušėta pradinėje mokykloje. Gūdžiame kaime.

Tokį gyvenimo aprašymą įteikiu Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorei Jūratei Mikulskienei. Direktorė žvilgteri į aprašymą, paklausia, ar nesirengiu baigti studijų, dar pasidomi, kuo užsiima vyras. Gūžteliu pečiais ir kukliai sakau, kad mokytis nenoriu: dieninėms studijoms nėra laiko, o vakarinėms - pinigų.

Po 15 minučių pokalbio paaiškėja, kad ji manęs priimti negali. Esą trečia klasė, kurioje mokosi vaikas su sutrikusia raida man būtų per sunki. Jei būtų nebaigtos pradinio ugdymo studijos, veikiausiai priimtų, o čia anglų kalba. Anglų kalbos mokytojo dabar esą nereikia.

„Pabandyk įsidarbinti ne pradinių klasių, o anglų kalbos mokytoja. Tikrai priims visos mokyklos, nes šių specialistų labai trūksta. Tik pasigirk laisvai angliškai kalbanti ir prisižadėk baigti mokslus", - išleisdama draugiškai patarė direktorė.

Trečias bandymas

Pasinaudoju patarimu ir paskambinu į Trakų Vokės vidurinę mokyklą. Sakau ieškanti anglų kalbos mokytojo darbo.

Atostogaujančią direktorę mokykloje pavaduoja Reda Našliūnienė. Pradedu jai pasakoti apie nebaigtą aukštąją mokyklą ir pedagogės patirtį kaime. Pavaduotoja susidomi. Mat nėra iš ko rinktis. Konkurse į anglų kalbos mokytojos vietą - tik dvi dalyvės: aš ir mergina, baigusi aukštąją, bet, regis, neturinti patirties ir dar dvejojanti.

R.Našliūnienė pakviečia mane į pokalbį, vyksiantį kitą savaitę, ir dar pasitikslina, ar tikrai atvyksiu. Antraip moksleiviai liks be anglų kalbos specialisto.

Kaip teigia Julius Skestenis, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas, labiausiai Vilniaus miesto mokyklose trūksta užsienio kalbų ir informacinių technologijų specialistų, lopšeliuose-darželiuose - auklėtojų. Sunkiau įsidarbinti pradinių klasių mokytoju.

Jis negalėtų tvirtinti, kad sostinės centre įsidarbinti sunkiau nei pakraščiuose. Vilniaus savivaldybė tokių apklausų neatliko, tačiau, jo nuomone, lengva įsidarbinti ten, kur daugiau laisvų darbo vietų. Tai gali būti ir Grigiškių mokykla, ir Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija.

Tačiau, palyginti su mokyklų padėtimi prieš penkerius metus, šiandien pedagogui, anot J.Skestenio,  įsidarbinti gerokai lengviau. Mat anuomet nebuvo tiek daug laisvų darbo vietų. Jis mano, kad daugiausia įtakos tam turėjo emigracija. Šiandien jauni universitetus baigę specialistai, užuot dirbę mokytojais, dažnai įsidarbina patrauklesnius atlyginimus pasiūlyti galinčiose privačiose bendrovėse arba emigruoja į užsienio šalis.