- Alvyda Bajarūnaitė, Arvydas Urba, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įprotis žoleles plikyti termose neteisingas ir gali net pakenkti – ilgai paliktose užplikytose žolelėse gali susidaryti nuodingi junginiai. Taip LRT RADIJUI sako žolininkė, Sveikatos žinių centro steigėja Giedrė Radzevičiūtė.
Anot jos, norint, kad gydymui skirtos arbatos veiktų, jas reikia virti, ir tai daryti bent 15–20 minučių.
– Kaip atsirado įsitikinimas, kad lietuviškos žolelės gali padėti sveikatai ir atsipalaiduoti?
– Įsitikinimus dažniausiai suformuoja tam tikros žinios. Kai perskaičiau daug fitoterapijos leidinių, suformavau įsitikinimą, kad žolelės gali puikiai padėti sunegalavus. Tačiau įsitikinimai gali keistis, iš jų atsiranda daug mitų. Pavyzdžiui, atsirado įprotis arbatas užsiplikyti termose. Tačiau kai kurios arbatos turi būti verdamos 15–20 minučių, ypač skirtos gydymui. Reikia virti arbatas tam, kad augalas į vandenį išskirtų reikiamas medžiagas.
– Kodėl nereikėtų arbatos plikyti termose?
– Biochemikai tyrinėja šį aspektą ir sako, kad užplikius žoleles, po kurio laiko reikia jas nukošti. Nes užplikius žoleles ir palikus jas ilgesniam laikui, kaip dažniausiai daroma naudojant termosą, susidaro nuodingi junginiai. Aš linkusi tuo tikėti. Juk neišplovus puodelio, kuriame buvo plikyta arbata, atsiranda keistas kvapas ir pan.
Užplikius žoleles ir palikus jas ilgesniam laikui, kaip dažniausiai daroma naudojant termosą, susidaro nuodingi junginiai.
– Tačiau kartais sakoma, kad verdant žoleles gali dingti jų naudingos savybės.
– Savybės nedings, tai mitas. Taip juk galima kalbėti ir apie virtą maistą. Tačiau tai netiesa.
– Žoleles auginate pati, taip pat jas renkate ten, kur nevažinėja transportas, vyrauja natūrali aplinka. Tai labai svarbu, ar ne?
– Taip, kai sumaniau auginti žoleles, pirmiausia nuvažiavau į Ukmergės veterinarijos įstaigą ir pasidomėjau reikalavimais. Dėl visko, ką darau, tariuosi su specialistais. Man pasakė, kad žolelės turi būti renkamos 3 km atstumu nuo didžiųjų kelių. Mano kaimas nuo didžiųjų kelių nutolęs 5 km.
– Išgirdę žodį „žolininkas“, kai kurie įsivaizduoja raganą, išmanančią ne tik žoleles, bet ir galinčią pasakyti dar ką nors įdomaus. Ką apie tai manote?
– Žiniuonystė Lietuvoje keistai siejama su magija. Žiniuonis yra žmogus, turintis daug žinių, mokantis jomis pasinaudoti. Nuo senų senovės žiniuoniais buvo žmonės, netingėję kažką veikti, eruditai. Savo žinias jie perduodavo kitoms kartoms – iš pradžių žodžiu, vėliau raštu, taip atsirado liaudies medicina.
Tačiau tapti žolininku neskaitant tinkamos literatūros, tik remiantis močiutės pasakojimais, – pirminis variantas, labiau hobis. Tikrasis mokslas stipriai pažengęs. Pavyzdžiui, 1972 m. knygose esančios liepos indikacijos ir tai, kas žinoma dabar, labai skiriasi. Esminiai dalykai lieka, bet augalai papildomai tyrinėjami. Jei domiesi augalais rimtai, atrandi tikrus lobynus.
– Parduotuvėse matome gražiai supakuotas indiškas ir kitokias arbatas įvairiais pavadinimais. Ar lietuviškos žolelės mažiau populiarios?
– Visiems labai patinka sakyti – šis dalykas svetimas, iš labai toli... Tuomet tai atrodo kaip labai reikšmingas, išskirtinis dalykas. Regis, išgersi indiškos arbatos, ir tapsi gyvas. Tačiau vasarą pasilenkus savo pievelėje galima rasti augalų su tokiomis pačiomis veikliosiomis medžiagomis.
– Skeptikai gali sakyti, kad Lietuvoje mažai saulės ir čia augančios žolelės nesukaupia tiek daug naudingų savybių.
– O gal lietuviui jų tiek ir nereikia? Juk gamta nekvaila. Kalbant rimtai, nemanau, kad lietuviškos žolelės nėra populiarios. Žmonės jomis domisi. Informacijos yra tiek literatūroje, tiek internete. Mamos girdo savo vaikus liepžiedžiais, čiobreliais, raudonėliais ir žino, kad arbata – pirmas ir geriausias vaistas, pavyzdžiui, peršalus.
– Kokios arbatos padeda virškinimui?
– Norint sumažinti uždegimą ir bakterijas, galima gerti medetkų arbatą. Tiesiogiai virškinimą ir kepenų veiklą veikia smiltinis šlamutis – retokas, smėlingų vietų augalas. Šlamučio arbata gali labai padėti, tai vienas augalų, kurį derėtų turėti namų vaistinėlėje.
Virškinimą aktyvina ir bakterijas sutraukia pelynas. Taip pat tinka bitkrėslė, ji aktyvina kepenų veiklą. Virškinimui gerinti tinka mėta, melisa, raudonėlis, kraujažolė, kmynas, pankolis, ajero šaknys, beržų lapai ir pumpurai. Tačiau patys svarbiausi – pelynas, šlamutis ir medetka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika: 1864 nauji atvejai, mirė du žmonės
Per praėjusią parą nustatyti 1864 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
PSO perspėja: užsikrėtus beždžionių raupais, reikia „izoliuotis nuo savo augintinių“2
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paragino beždžionių raupais užsikrėtusius žmones vengti kontakto su gyvūnais, nes pirmą kartą užregistruotas viruso perdavimo iš žmogaus šuniui atvejis. ...
-
Apdovanota konkurse daugiausiai simpatijų pelniusi slaugos paslaugas namuose teikianti komanda
Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) apdovanoti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiančių komandų fotografijų konkurso nugalėtojai – UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ iš Kauno...
-
SAM: nuo rugsėjo 1-osios visos gydymo įstaigos duomenis privalo tvarkyti e. sveikatos sistemoje1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad gydymo įstaigos, dar nepasirašiusios sutarties su Registrų centru dėl pacientų sveikatos informacijos tvarkymo e. sveikatos sistemoje, turėtų tai padaryti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. ...
-
COVID-19 atvejų skaičiaus augimas: 2832 nauji susirgimai, mirė trys žmonės8
Per praėjusią parą nustatyti 2832 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
PSO kreipiasi į visuomenę dėl beždžionių raupų pervadinimo7
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekianti pervadinti beždžionių raupus, antradienį kreipėsi į visuomenę, prašydama padėti sugalvoti mažiau stigmatizuojantį šios greitai plintančios ligos pavadinimą. ...
-
Kas galėtų sustabdyti beždžionių raupų protrūkį?38
Europos ir Amerikos regionuose daugėja beždžionių raupų atvejų, nors anksčiau jie plito tik Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Tarp užsikrėtusiųjų šia liga absoliuti dauguma – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs. ...
-
Rugsėjį ruošiasi atnaujinti sekoskaitos tyrimus
Lietuvoje vėl augant sergamumui COVID-19, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rugsėjį planuoja atnaujinti sekoskaitos tyrimus, parodančius, kokia COVID-19 atmaina vyrauja šalyje. Tam reikės atnaujinti visą tyrimų proces...
-
Apklausa atskleidė atsainų Lietuvos gyventojų požiūrį į sveikatą: serga, bet vaistų nevartoja4
Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos kas antras (55 proc.) aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turintis žmogus reguliariai vartoja gydytojo ...
-
COVID-19 statistika: 182 nauji atvejai, mirė du žmonės2
Per praėjusią parą nustatyti 182 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...