- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
-
Padariniai: slystelėjus raumenys nespėja tinkamai sureaguoti, todėl dažniausiai krentama ant nugaros arba pasiremiant rankomis.
Žiema – ne vien smagūs pasivažinėjimai rogutėmis ir rubuilių sniego senių lipdymas. Tai – ir slidūs šaligatviai, ir apledėję laiptai, ir didesnė traumų tikimybė. Raiščių ar raumenų patempimai, įvairių kaulų lūžiai ir smegenų sutrenkimai sudaro daugiau nei pusę visų žiemą patiriamų traumų.
Slystelėjimo kaina
„Gijos Klinikų“ ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius teigia, kad traumos žiemą būna įvairios, tačiau tam tikras tendencijas stebėti galima.
„Paslydus dažniausiai patiriami rankų lūžiai – griūvant instinktyviai rankomis remiamasi į žemę, joms tenka visas kūno svoris, todėl dažniausiai pasitaikanti trauma yra stipinkaulių lūžiai riešo srityje ir kitų rankos kaulų lūžiai. Kitos dažnos žiemos traumos – išnarintos čiurnos, raumenų, sąnarių raiščių patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, smegenų sutrenkimai“, – G.Pocius vardija griūvimo paslydus padarinius.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ypač atsargūs žiemos sezonu turėtų būti senjorai, nes jų vestibulinio aparato funkcija veikia nebe taip gerai, raumenys nespėja tinkamai sureaguoti slystelėjus. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai būna sutrikusios kaulo gijimo funkcijos, pradėjusi vystytis osteoporozė, taigi bet kokio lūžio gydymas gali būti itin sudėtingas ir prisidėti prie kitų ligų, tokių kaip sąnario artrozė ar osteoartritas, vystymosi.
Svarbi profilaktika
Nors traumos nutinka netikėtai, tačiau, tinkamai atlikę namų darbus, jų tikimybę galime sumažinti iki minimumo.
Pirmiausia reikėtų stiprinti savo kūno pusiausvyrą. Tam puikiai tinka jogos, kalanetikos ar pusiausvyros kūno pratimai, kurie padės sustiprinti kūną ir išlaikyti pusiausvyrą slystelėjus. Itin svarbu pasirūpinti ir tinkama kaulų būkle: vartoti užtektinai kalcio, vitamino D – šie vitaminai stiprina kaulus, todėl jie tampa mažiau trapūs, sumažina osteoporozės tikimybę.
Gintautas Pocius: krentant instinktyviai rankomis remiamasi į žemę, joms tenka visas kūno svoris, todėl dažniausiai pasitaikanti trauma yra stipinkaulių lūžiai riešo srityje ir kitų rankos kaulų lūžiai.
Kitas svarbus žingsnis – pasirūpinti tinkama avalyne. Žieminiai batai turėtų būti storu, grublėtu padu, su žemu pakulniu, idealu – su specialiais apkaustais, kurie geriau kimba su žemės paviršiumi. Jei vaikštote su lazdele ar ramentais, jiems galima pritaikyti specialius antgalius su smaigais ir taip sumažinti paslydimo tikimybę.
Ir, žinoma, būtina saugotis: prisilaikykite lipdami iš automobilio ar viešojo transporto, išeikite iš namų šiek tiek anksčiau, kad nereikėtų skubėti, eikite tuo keliu, kuris bus mažiau slidus ir nuvalytas – net jei jis ir tolimesnis, eidami neskubėkite, eikite mažais žingsniukais, šiek tiek palinkę į priekį, ištraukite rankas iš kišenių.
Nepamirškite, kad paslysti galima ne tik lauke, bet ir pastate – nuo batų nukritęs ir ištirpęs sniegas koridorių gali paversti tikra čiuožykla. Todėl visada naudokitės kilimėliu prie durų, būkite itin budrūs, jei matote, kad grindys šlapios.
Pirmoji pagalba pargriuvus
Jei vis dėlto nepavyko išvengti traumos, pirmiausia įvertinkite sužeidimo rimtumą. Jei manote, kad tik susitrenkėte, – sumuštos vietos tinimą ir skausmą galite malšinti šaldančiais kompresais.
Ledinio kompreso nelaikykite ištisai prie odos, nes galite nušalti – kompresą laikykite 15 min., tada padarykite pusvalandžio pertrauką. Taip pat galite patepti sumuštą vietą gydančiu tepalu. Jei patinimas ir skausmas nepraeina per kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Patyrus rimtesnę traumą, negalima judinti sužalotos rankos ar kojos. Susižalojus koją, jokiu būdu nereikėtų ja remtis ir bandyti eiti, nes gali atsirasti sunkesnių raiščių ir sąnarių sužeidimų, pasislinkti lūžę kaulai. Būtina kuo skubiau kreiptis į medikus profesionalios pagalbos. Priklausomai nuo traumos, gali prireikti langetės, gipso ar plastiko įtvaro, operacijos.
Įtvarai – ne tik gyti
Imobilizuoti sumuštą vietą ir paspartinti gijimą padeda specialūs ortopediniai įtvarai. Jie prilaiko rankų, kojų, nugaros ar juosmens srities raumenis, stabiliai vietoje išlaiko kaulą ar sąnarį.
Ortopedinių prekių „Sveikatinė“ parduotuvių vadovė Rasa Sitkevičienė pastebi, kad žiemos metu įvairių įtvarų pardavimai gerokai padidėja.
„Ypač – dabar, per karantiną, kai patekti pas gydytojus sunkiau, o skubios pagalbos prireikia. Specialūs ortopediniai įtvarai – profesionali medicinos priemonė, padedanti geriau judėti, sklandžiau ir greičiau sveikti. Jie sutvirtina pažeistą vietą, paspartina gijimą, sumažina skausmą. Įtvarai pasitarnauja ir profilaktikai, siekiant, kad traumos nepasikartotų“, – primena R.Sitkevičienė.
Nešioti įtvarus rekomenduojama ir sunkų fizinį darbą dirbantiems, sportuojantiems žmonėms. Tinkamai parinkti jie saugo sąnarius, apriboja judesių amplitudę, mažina raiščiams, sąnariams ar sausgyslėms tenkantį krūvį.
Jūsų judėjimui, Jūsų sveikatai!
Įtvarai – Kompresinės kojinės – Vidpadžiai
Kaune
Savanorių pr. 284,
+370 37 787 544
Klaipėdoje
M.Mažvydo al. 8,
+370 464 12 445
Dragūnų g. 2, tel.
+370 694 77 236
Įsigykite saugiai internetu ortopedija.lt.
Tel. pasiteirauti 8 687 51 738.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...