VVKT: vakcinuotų asmenų grupėje registruotos dvi mirtys, jos nesiejamos su skiepais

Sulaukė 1201 pranešimo apie nepageidaujamas reakcijas

„Per du vakcinacijos mėnesius sulaukėme 1201 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas“,  – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė jis.

Anot jo, 729 pranešimai gauti dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ (vadinamosios „Comirnaty“) vakcinos, 61 – dėl „Moderna“, 401 – dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

Pasak G. Andriulionio, vakcinuotų asmenų grupėje vasarį registruotos dvi mirtys, tačiau jos nesiejamos su vakcinomis – asmenys buvo senyvo amžiaus, turėjo gretutinių ligų.

Kaip skelbta anksčiau, vienas asmuo, 77-erių vyras, mirė praėjusį ketvirtadienį Pasvalio rajone, jo gyvybė užgeso skiepijant „AstraZeneca“ vakcinos pirmąja doze.

Apie pirmąją mirtį portalas kauno.diena.lt jau skelbė vasario pabaigoje. 

Antrasis mirusysis – 86-erių

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė tvirtino, kad antrasis, 86-erių žmogus mirė Klaipėdos rajone penktadienio popietę, praėjus trims paroms po „AstraZeneca“ skiepų.

„Jis mirė, kaip ir pirmasis – gydytojo įvardinama staigi kardialinė mirtis. Pabrėžtina, kad tai buvo 86 metų žmogus, kuris turėjo lėtinių ligų dėl kvėpavimo, širdies organų veiklos, vartojo tam tikrų vaistų lėtinėms ligoms gydyti (...). Tai buvo žmogus, gyvenantis savo gyvenimo pabaigą“, –sakė R. Pilvinienė.

Dažniausiai pašaliniais poveikiais skundėsi moterys

Pranešusiesiems apie nepageidaujamus vakcinų poveikius – nuo 19 iki 87 metų, didžioji dalis jų buvo moterys.

R. Pilvinienė teigė, kad iki šiol mažiausiai panaudota „Moderna“ vakcinos, nes jos pristatyti mažiausi kiekiai, vėliausiai naudoti pradėta „AstraZeneca“ vakcina.

Anot jos, dažniausiai pasireiškiančios nepageidaujamos reakcijos visoms trimis vakcinos yra labai panašios: skausmas injekcijos vietoje ir nuovargis, taip pat yra galvos, raumenų skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas.

VVKT atstovė akcentavo, kad „AstraZeneca“ vakcina skiriasi nuo pirmųjų dviejų, nes ji yra rekombinantinė, sukurta panaudojant šimpanzės adenovirusą, jos laikymo ir transportavimo sąlygos yra kur kas paprastesnės, nei „Pfizer“ ir „BioNTech“ ar „Modernos“, būtent todėl ji daugiau naudojama regionuose, kur mažiau galimybių naudoti itin žemoje temperatūroje šaldikliuose laikomas kitas vakcinas.

R. Pilvinienė taip pat pabrėžė, jog paties viruso SARS-COV-2 nė viena vakcina neturi, tad susirgimai po vakcinacijos gali būti paaiškinami tik nepakankamai susiformavusia imunine apsauga ar vakcinos neveiksmingumu konkrečiam asmeniui.

„Negali būti eskaluojama tokia idėja, kad galima susirgti nuo vakcinacijos“, – sakė ji.

Anot VVKT atstovės, sudėtingiausia reakcija į vakcinas yra anafilaksija, t.y. pavojinga alerginė reakcija, ji yra įrašyta „Pfizer“ ir „BioNTech“ ir „Modernos“ preparato charakteristikoje. „AstraZeneca“ informacijoje to nėra, nes klinikiniais tyrimais jos nenustatytos, nors pranešimų apie tokias reakcijas pradėjus masinį vakcinavimą yra gauta.

Retais atvejais paskiepytiesiems pasireiškia periferinis veido paralyžius. Tokių reakcijų Lietuvoje nustatyta 9: šešios – paskiepijus „Pfizer“ ir „BioNTech“, dvi – „Modernos“, viena reakcija siejama su „AstraZeneca“ naudojimu.

„Veido paralyžius yra laikinas ir per keletą dienų, ilgiausiai per savaitę, praeina be gydymo“, – teigė ji.

Pasak R. Pilvinienės, per pastarąjį mėnesį gauta 870 pranešimų apie nesunkias nepageidaujamas reakcijas, per dvidešimt – apie sunkias. Dėl įtariamos sunkios reakcijos po „Modernos“ vakcinos gauta vienas pranešimas, dėl „Pfizer“ ir „AstraZeneca“  – atitinkamai 12 ir 6 pranešimai.

Anot VVKT atstovės, duomenys nerodo išskirtinio „Moderna“ vakcinos saugumo, kadangi ja vakcinuota buvo mažiausiai žmonių.

Pasak G. Andrulionio, vertinant pranešimų apie šalutinį poveikį, tenkančių tūkstančiui vakcinacijų, skaičių, daugiausiai jų buvo dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 12,9 . Dėl „Moderna“ bei „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų pranešimų atitinkamai buvo 4,9 ir 3,8.

VVKT atstovai tai sieja su tuo, jog „AstraZeneca“ atveju didesnės nepageidaujamos reakcijos patiriamos po pirmosios dozės, kitų vakcinų – po antrosios. „AstraZeneca“ vakcina iki šiol žmonės skiepijami tik pirmąja doze.

„Be to, dėl „AstraZeneca“, tą didesnį aktyvumą galimai lėmė toks kompiuterinis raštingumas ir socialinis aktyvumas, kadangi daug pastebime gautų reakcijų iš jaunesnių amžiaus grupių asmenų, kurie buvo šia vakcina vakcinuoti“, – tikino G. Andrulionis.

R. Pilvinienė akcentavo, kad sausį daugiausia buvo skiepyta medikų, kurie santūriau reaguoja į nepageidautinas reakcijas, „nekeldami  sumaišties socialiniuose tinkluose“, tuo metu vasario gautų -pranešimų duomenys, VVKT manymu, labiau atspindi ir tarp jaunesnės gyventojų dalies socialiniuose tinkluose kilusį ažiotažą dėl nepageidaujamų reakcijų, ypač „AstraZeneca“ vakcinos atveju.

„Tas aktyvus dalinimasis socialiniuose tinkluose apie patirtus, kaip pacientai patys įvardijo, sunkius nepageidaujamus poveikius – galbūt yra ir toks reiškinys, kaip įsibaiminimas, kitoks vertinimas tų nepageidaujamų reakcijų. Nes, man atrodo, medikai pranešinėjo tikrai tada, kada jiems atrodė svarbu, nekėlė tokio didelio ažiotažo“, – tikino ji.

VVKT tikisi, kad teikiamų pranešimų skaičius išsilygins pasiskiepijus antrąja „AstraZeneca“ vakcina.