Vėluoja vertinti naujausius vaistus: žmonės miršta, nes medikamentai jiems – neprieinami

Vilnietis Saulius šypsosi, nors jo šeimai teko nemenki išbandymai. Prieš penkerius metus jo žmona sužinojo, kad serga vėžiu.

„Tai yra ketvirta stadija, bet šiuo metu mums sekasi labai gerai“, – sakė Saulius.

Saulius įsitikinęs – tokie geri gydymo rezultatai dėl to, kad žmonai skiriami inovatyvūs vaistai.

„Praktiškai ateina be jokių šalutinių efektų ir žmogus gali gyventi pilnavertišką, sveiką gyvenimą. Niekada nežinotumėte, kad ji serga onkologine liga“, – kalbėjo vilnietis.

Jei ne kompensacija, vaistai kainuotų iki 4 tūkst. eurų trims savaitėms, tačiau ne visiems taip pasisekė su vaistais kaip Sauliaus žmonai. Pacientus vienijančios organizacijos sako, kad ligoniai negauna kompensuojamųjų vaistų, nes stringa jų vertinimas Vaistų kontrolės tarnyboje.

„Lietuvoje šiuo metu yra tikrai labai tragiška situacija su vaistų vertinimu. Pagrindinė priežastis yra ta, kad valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nevykdo savo vienos iš pagrindinių funkcijų, t. y. vaistų vertinimo. Per mėnesį yra įvertinamos apie dvi paraiškos. Tai yra vienas iš būdų, kaip pacientams neskirti vaistų ir nenaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų“, – teigė asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.

Tie žmonės tiesiog žūsta, nes vaistai yra neprieinami.

Kai kurios paraiškos guli nenagrinėtos pusantrų metų.

„Ką tai reiškia? Tie žmonės tiesiog žūsta. Žmogus žino, kad yra sukurti vaistai, galimai tie vaistai galėtų jam padėti, bet jie yra neprieinami“, – aiškino I. Drėgvienė.

„Lietuva yra tarp paskutinių šalių, berods ketvirta, pagal vaistų prieinamumą Europos Sąjungoje, o pagal laiką, per kiek laiko patenka, vidutiniškai buvo suskaičiuota, kad per dvejus metus“, – tvirtino Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė Edita Baltrukševičienė.

Gydytojoms sunku žinoti, kad yra vaistų, kurie galėtų padėti ligoniui, bet negali jų skirti, nes jų prekyboje nėra arba jie nekompensuojami, o pačiam ligoniui neįperkami. Trims savaitėms gali kainuoti ir 5 tūkst. eurų. Brangūs, bet, kaip sako gydytojai, efektyvūs.

„Tikrai pagerina mūsų pacientų išgyvenamumą, gydymo rezultatus ir, žinoma, mes to negalime paskirti, nors esame Europos Sąjungos šalis ir šis vaistas yra registruotas Europos Sąjungoje“, – teigė onkologė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaistų kontrolės tarnybos atstovai teisinasi, vaistų paraiškas vertina lėtai, nes trūksta darbuotojų, o darbuotojų trūksta, nes trūko pinigų jų algoms.

„Turbūt patys blogiausi metai buvo 2021-ieji, kai per keletą mėnesių tarnybą paliko praktiškai didžioji dalis šito skyriaus darbuotojų. Tada paraiškų vertinimas labai reikšmingai sustojo“, – sakė Vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.

Skyriuje buvo likę vos trys darbuotojai. Skyrus pinigų dabar dirba vienuolika, bet reikėtų mažiausiai dar penkių. 

„Yra priimtų naujų specialistų, tai tikimės, kad tą butelio kamštį pavyks pramušti, bet specialistų pritraukimas yra pakankamai sudėtingas. Problemą pripažįstu“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot Vaistų kontrolės tarnybos atstovės, užsigulėjusios paraiškos nebus greit išnagrinėtos.

„Būtų idealu, jeigu mes galėtume tai padaryti iki 2023 metų vidurio, tai būtų idealistinės prognozės. Nemanau, kad mes tas idealistines prognozes galėsime taip sparčiai įgyvendinti“, – sakė R. Pilvinienė.

Kol vaistai nekompensuojami, kai kurie pacientai juos perka už savo pinigus, vėliau bando prisiteisti iš valstybės. Viena vilnietė prisiteisė apie 30 tūkst. eurų, kuriuos išleido nekompensuojamiems vaistams.

Pacientų atstovai sako, kad tokių ligonių gali būti ir daugiau.

„Valstybė patirs dar nuostolių, jeigu įsigalios tokia teismų praktika, kad pacientai negauna laiku gydymo, tai tą gydymą vis tiek reikės per teismus kompensuoti“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Gediminas Žižys.

Kai kurie kompensuojamųjų vaistų negaunantys pacientai pinigų jiems kreipiasi į labdaros fondus ar tiesiai į farmacininkus.