Quantcast

Virusas – užslėpta bomba: gali padaugėti mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų

Kardiologai perspėja, kad karantino metu būtina galvoti apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją.

„Dėl koronaviruso COVID-2019 paskelbtas karantinas – tarsi „užslėpta tiksinti bomba“, kuris gali padidinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, gali stipriai padaugėti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako kardiologė Milda Kovaitė.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, šalyje 2018 metais mirė 39 574 žmonės. Net 55,4 procento iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies liga ir smegenų kraujagyslių ligos.

„Deja, Lietuvoje labai aukštas mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų - insulto, miokardo infarkto ir kitų. Priežastis slypi šiuolaikiniame gyvenimo būde – daug dirbame, prastai maitinamės, mažai judame ir sportuojame, neišsimiegame. Todėl karantino paskelbimas, kai praktiškai visi šalies gyventojai yra izoliuoti namuose, kelia didelį pavojų. Turime keisti savo gyvenimo ir mitybos būdą. Kurdami naują dienos rutiną, galvokite apie subalansuotą dietą ir fizinius pratimus, mankštą, kontroliuokite arterinį kraujo spaudimą, svorį, meskite rūkyti“, – rekomenduoja kardiologė.

Įkalinti namuose gyventojai mažai juda, daug valgo, retai išeina pasivaikščioti į gryną orą. Jei karantinas užsitęs ir priemonės bus dar griežtesnės, gali stipriai padaugėti sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pasak M. Kovaitės, gyventojai puolė supirkinėti maisto produktus dideliais kiekiais. O juk karantino metu apribojus aktyvaus gyvenimo galimybes ypač svarbu teisingai ir sveikai maitintis, ypač tiems žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtina kontroliuoti cholesterolio lygį.

„Karantino metu reikia vengti riebaus ir vienodo maisto. Geriausia rinktis augalinės kilmės produktus. Patariama vartoti daug daržovių, grūdinių produktų, kuriuose gausu sunkiai pasisavinamų angliavandenių. Dietologai vis dažniau kalba apie angliavandenių įtaką cholesterolio metabolizmui. Iš gyvulinės kilmės produktų rekomenduočiau vartoti vištieną, jautieną ir kalakutieną. Ši mėsa aprūpins organizmą baltymais. Būtina atsisakyti saldumynų, desertų, tortų, pyragėlių, kurie gali sutrikdyti medžiagų apykaitos sistemą. Svarbu nepersivalgyti ir riboti maisto kiekį, kadangi, mažai judant, organizmas išeikvoja mažiau energijos. Jei to nedarysime, organizme kaupsis riebalai ir papildomi svorio kilogramai, o kartu su jais augs cholesterolio lygis bei grėsmė susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Dalis cholesterolio, kuris kaupiasi kraujagyslių sienelėse, į organizmą patenka su riebiu maistu (mėsa, konditerijos gaminiai, pieno produktais ir t.t.). Būtent dėl jo sankaupų dažniausiai susiformuoja trombai, kyla insulto ir miokardo infarkto grėsmė“, –konstatuoja M. Kovaitė.

Norėdami išsaugoti sveikatą daugelis, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų, kurių sudėtyje yra cholesterolio. Cholesterolis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis ir suteikia joms tvirtumą, elastingumą.

Be jo organizmas nepasigamintų tulžies rūgščių, lytinių hormonų, vitamino D ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, jis reguliuoja fermentų aktyvumą. Taigi visiškai be cholesterolio neįmanoma normali žmogaus organizmo veikla. Tačiau problema kyla tada, kai jo kraujyje būna per daug – palaipsniui išsivysto mirtinos širdies ir kraujagyslių ligos.

Kitas pavojingas procesas – trombozė. Trombai gali formuotis ne tik dėl padidinto cholesterolio, bet ir kitų veiksnių net ir keturiasdešimties nesulaukusiems žmonėms. Didesnę trombozės riziką turi rūkantys žmonės, antsvorį, fiziškai neaktyvūs, kurių tėvai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Trombai gali formuotis ir venose. Jei linkę atsirasti dėl sėdimo bei stovimo darbo, kontraceptinių tablečių bei kitų hormoninių preparatų vartojimo. Didesnė trombozės rizika atsiranda ir po sudėtingų chirurginių operacijų, sergant vėžiu ar širdies ligomis. Kraujo krešumas padidėja ir dėl infekcijų. Jeigu žmogų vargina aukšta temperatūra, jis smarkiai prakaituoja, netenka daug skysčių, tad jo kraujas tampa klampesnis.

Kardiologė rekomenduoja nepamiršti ir fizinio aktyvumo. „Mankšta – geriausi vitaminai širdžiai. Mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas, bėgimas mažina cholesterolio lygį. Tiesa, fiziniai krūviai negydo kraujo riebalų disbalanso dislipidemijos kaip atskiros ligos. Tačiau sportuojant mažėja svoris, kūno masės indeksas artėja prie normos ir pradeda keistis kraujo sudėtis, todėl įsiminkite tris svarbiausius sveikos širdies ir kraujotakos faktorius – racionali mityba, kompleksinė cholesterolio kontrolė bei fizinis aktyvumas“, – sako M. Kovaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių