Vienijasi galimybių paso priešininkai: Vyriausybės sprendimai padalino visuomenę į dvi grupes

„Spaudos konferencijoje pristatyta deklaracija, kurios pagrindu buriasi teisės, medicinos ir kitų sričių ekspertai, norintys padėti valstybei ieškant geriausių sprendimų COVID-19 valdyme“, – skelbiama STI pranešime.

STI valdybos narys advokatas Justas Sakavičius teigė, kad Vyriausybės sprendimai padalino visuomenę į dvi grupes.

Pagrindinė susipriešinimo priežastis šiandien yra Vyriausybės nutarimu įvestas galimybių pasas ir valstybės politika, grindžiama privalomo skiepijimo idėja.

„Pagrindinė susipriešinimo priežastis šiandien yra Vyriausybės nutarimu įvestas galimybių pasas ir valstybės politika, grindžiama privalomo skiepijimo idėja. Būtent tai padalino visuomenę į dvi grupes: pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius, taip pat suvaržė vienos tų grupių – nepaskiepytų asmenų teises ir laisves“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Sakavičius.

Advokatas tvirtino suprantąs vakcinų naudą, tačiau pasisakąs prieš taikomus ribojimus.

„Supraskite teisingai. Visi čia susirinkę pripažįstame didžiulę vakcinų svarbą. Tačiau nesutinkame, kad prisidengiant išvestinėmis, Konstitucijoje tiesiogiai nenumatytomis teisėmis, pavyzdžiui, teise būti neužkrėstam, būtų kuriama vienos visuomenės grupės pranašumo prieš kitą iliuzija“, – aiškino STI valdybos narys.

Konferencijoje dalyvavo STI direktorius farmakologas doc.dr. Rimas Jankūnas, advokatas dr. Justas Sakavičius, onkologė-chemoterapeutė prof.dr. Rasa Jančiauskienė, kardiologė Loreta Strom, ginekologė-akušerė prof.dr. Dalia Railaitė, imunologas doc. dr. Gintaras Zaleckis, krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius, teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

STI save pristato kaip medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų komandą, kuri teigia susibūrusi tam, kad padėtų Lietuvos valstybei rasti protingą išeitį iš COVID-19 infekcijos protrūkio pasekmių. STI tvirtina neatstovaujantys jokioms politinėms partijoms, verslo interesų grupėms, bet yra įsipareigojęs demokratijai, Konstitucijai, teisinei valstybei ir visuomenės bendrajam gėriui.

Ragina koncentruotis į  rizikos grupių skiepijimą

Deklaracijoje nurodoma, kad galimybių pasas yra „diskriminacinis, segreguojantis visuomenę ir nepagrįstai ribojantis konstitucines fizinių ir juridinių asmenų teises ir laisves“.

Be to, STI atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorius Rimas Jankūnas teigia, kad nors vakcinos suteikė daug naudos pavasarį, įsitvirtinus delta viruso variantui, susirgimų skaičius vėl ėmė augti, o virusas gali sėkmingai plisti ir tarp paskiepytųjų, todėl galimybių pasas suteikia apgaulingą saugumo jausmą.

„Paskiepyti žmonės taip pat serga COVID-19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcinos saugo prasčiau. (...) Galimybių pasai, kaip ir kaukės, gali suteikti apgaulingą saugumo pojūti ir dar pabloginti situaciją“, – kalbėjo R. Jankūnas.

„Toli nuo mokslo yra tiek antivakseriai, kurie neigia vakcinos naudą, tiek masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką“, – pridūrė jis.

LSMU lektoriaus teigimu, vakcinacija turi būti orientuota į senyvo amžiaus ir kitus rizikos grupių asmenis, nes jiems liga pavojingiausia.

Pasak R. Jankūno, kad pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes, tačiau jose nuo šios infekcinės ligos gydoma mažiau žmonių, taip pat neplanuojama įvesti „jokių galimybių pasų“. Pasak jo, skandinavai skiepijo rizikos grupes, o Lietuva „skiepijo ką papuolė dėl skaičiuko“.

Vis dėlto, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad Skandinavijos šalyse bendras bent viena doze paskiepytų suaugusiųjų skaičius siekia per 80 procentų, kai Lietuvoje šis rodiklis yra 69,5 procento.

Be to, Suomija šiuo metu svarsto įsivesti vadinamąjį koronaviruso pasą, kuris leistų imunitetą turintiems žmonėms suteikti daugiau laisvių restoranuose, kavinėse, sporto klubuose.

STI deklaracijoje taip pat nurodoma, kad „masinio gyventojų, ypač vaikų, nėščių ir žindančių moterų, skiepijimo skatinimas vakcinomis, kol jų klinikiniai tyrimai dar nebaigti bei minėtų grupių atžvilgiu iki galo nežinomas jų veiksmingumo ir nepageidaujamo poveikio santykis, yra mediciniškai nepateisinamas“.

Dokumente, be kita ko, siūloma garantuoti sprendimų priėmimo skaidrumą ekspertų tarybose, viešą ir laisvą mokslinę diskusiją bei visuomenės dalyvavimą politinių sprendimų priėmime.

STI taip pat kviečia kartu viešuose debatuose ir laisvoje mokslinėje diskusijoje ieškoti proporcingų, teisėtų ir veiksmingų kovos su pandemija priemonių.