- Eglė Morkienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Marijampolės ligoninėje vienam žmogui per klaidą buvo suleistos kelios „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozės. Iš pradžių buvo teigiama, kad buvo įskiepytos penkios dozės. Trečiadienį ligoninės atstovė patikslino, kad darbuotoja buvo paskiepyta keturiomis vakcinos dozėmis. Kokios šios klaidos pasekmės gali būti žmogaus organizmui portalui kauno.diena.lt papasakojo profesoriai Vytautas Usonis ir Saulius Čaplinskas.
Istorijoje tokių atvejų buvo ne vieną kartą
Habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius V. Usonis teigia, kad asmens, kuriam buvo įskiepyta per didelė vakcinos dozė, organizmui žalos tai nepadaro.
„Istorijoje tokių atvejų buvo ne vieną kartą, bet per didelė vakcinos dozė žmogaus organizmui žalos nepadaro, – sako profesorius. – Kalbant apie vaistus, vakcinas, vadinamasis vakcinų terapinis diapazonas yra labai didelis. Per maža vakcinos dozė neveikia, o labai didelė dozė, tarkim, vaikams gali sukelti toksinį poveikį. Visgi „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcinų veiklioji medžiaga nėra toksiška, ji – ribonukleininė rūgštis.“ Tiesa, V. Usonis pripažįsta, kad „Pfizer“ vakcina yra nauja, tad toks poveikio prognozavimas yra teorinis.
Anot profesoriaus, vakcinos dozė parenkama pati mažiausia, tačiau tokia, kad ji veiktų. Tai daroma dėl ekonominių priežasčių ir racionalumo.
V. Usonis tokią medikų klaidą, kai buvo suleista neskiesta „Pfizer“ vakcina, vertina neigiamai. „Tokių dalykų būti negali: personalas turi būti apmokytas, jie turi susipažinti su nauju preparatu/vakcina ir juos vartoti tiksliai pagal patvirtintą aprašą, o ir kiti žmonės vakcinos negavo. Įskiepijus per didelę dozę, antroji dozė turi būti skiepijama laiku“, – sako pašnekovas.
Nepageidaujami reiškiniai gali būti stipresni ir trukti ilgiau
Profesorius Saulius Čaplinskas antrina V. Usoniui ir teigia, kad žalos moters, kuri ir gavo keturias vakcinos dozes, organizmui neturėtų būti. „Tikėtina, kad jokių gyvybiškai svarbių arba ilgalaikių pasekmių neturėtų būti. Aišku, gali būti, kad nepageidaujami reiškiniai jai gali būti stipresni, ryškesni ir trukti ilgiau, bet nuogąstauti dėl jos gyvybės ir ilgalaikių pasekmių, tikėtina, kad neverta. Būklę stebėti, aišku, reikia“, – sakė profesorius.
Gali būti, kad nepageidaujami reiškiniai gali būti stipresni, ryškesni ir trukti ilgiau, bet nuogąstauti dėl jos gyvybės ir ilgalaikių pasekmių, tikėtina, kad neverta.
Anot pašnekovo, medikų praktikoje gali pasitaikyti įvairių klaidų, o šis atvejis yra konkretus medikų nuovargio ir išbalansavimo pavyzdys. „Čia yra ypatingas atvejis. Tikėtina, kad ir kitur pasaulyje tokių atvejų buvo pasitaikę, bet man apie tai neteko skaityti. Vakcinos apraše skelbiama, kad 52 atvejais buvo gauta didesnė dozė nei priklauso, bet iš šių atvejų nebuvo jokių gyvybei pavojingų indikacijų ir buvo taikomas simptominis gydymas. Tad šiuo atveju, jei pasireikš kokie simptomai, tarkim, pakils temperatūra, tai bus taikomas simptominis gydymas. Medikai žino, ką daryti“, – aiškino S. Čaplinskas, patikinęs, kad svarbiausia nepulti į kraštutinumus ir nekaltinti dėl šios klaidos mediko, kuris ir įskiepijo neskiestą vakciną.
Ligoninė: pasireiškė ne tik stipri vietinė reakcija
Marijampolės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Šiupienytė portalui kauno.diena.lt teigė, kad šių metų sausio 14 d. dėl praskiedimo klaidos skiepijimo metu vienai darbuotojai buvo suleista 0,3 ml nepraskiestos vakcinos koncentrato. „Tai apytikriai atitiktų 4 vakcinos dozes – flakone yra 0,45ml koncentrato, skirto 6 dozėms, – sakė L. Šiupienytė. – Po vakcinacijos pasireiškė stipri vietinė reakcija, kelias dienas po to paskiepyta darbuotoja jautė galvos skausmą, silpnumą, buvo nustatytas aukštas kraujospūdis. Šiuo metu šie simptomai yra praėję. Darbuotoja buvo apžiūrėta gydytojo, atlikti kraujo tyrimai, kol kas jokių kitų sveikatos sutrikimų nerasta.“
Anot L. Šiupienytės, iš karto po incidento telefonu buvo susisiekta su skiepijimą organizuojančia įstaiga – LSMU Kauno klinikomis, vėliau – ir su „Pfizer“ atstovais Lietuvoje. „Visi specialistai geranoriškai padėjo, konsultavo, buvo aptartas tolesnis paskiepytos darbuotojos stebėjimo, tyrimo planas, numatyta imunologo konsultacija, po kurios paaiškės pakartotinio skiepijimo poreikis ir laikas. Tą dieną likę nepaskiepyti darbuotojai buvo skiepijami kito skiepijimo metu, t. y. sausio 19 d. Dėl šio įvykio ligoninės direktoriaus įsakymu buvo atliktas neplaninis vidaus medicininis auditas, įvardinta nepageidaujamą įvykį lėmusi žmogiškojo faktoriaus klaida ir apsvarstyti bei pašalinti veiksniai, galėję turėti tam įtakos. Skiepijusiai darbuotojai pareikštas įspėjimas“, – sakė pašnekovė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigia, kad ligoninė ministeriją apie šią klaidą informavo iškart po įvykio. „Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir profesorės Aurelijos Žvirblienės nuomone, moteris neturėtų būti skiepijama antrąja vakcinos doze taip, kaip buvo suplanuota, – portalui teigė SAM Spaudos tarnybos vyr. specialistas Lukas Vosylius. – Suleidus per didelę dozę vakcinos galima tikėtis tokių nepageidaujamų poveikių, kurie nurodyti preparato charakteristikų santraukoje, įskaitant sunkias alergines reakcijas. Atliekant klinikinius tyrimus, buvo pranešta apie 52 perdozavimo atvejus, kai dėl vakcinos skiedimo klaidos žmogui buvo suleisti 58 mikrogramai „Comirnaty“ vakcinos (vienoje teisingai atskiestos vakcinos dozėje yra 30 mikrogramų). Apie nepageidaujamų reakcijų dažnį šiems paskiepytiesiems ar padidėjusį reaktogeniškumą (vakcinos savybė sukelti įprastines negeidaujamas reakcijas, įskaitant karščiavimą ir injekcijos vietos reakcijas, ypač sunkias imunologines nepageidaujamas reakcijas) nepranešta.“
Anot SAM atstovo, daugiau pranešimų apie per dideles vakcinos dozes, suleistas vienam žmogui Lietuvoje, VVKT nėra gavusi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...