- Inga Labutytė, grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje vis dar nėra uždrausta ar kaip nors ribojama naudoti fosfatus buitinės chemijos ar kosmetikos priemonėse.
Tarptautinės Europos muilų, ploviklių ir priežiūros priemonių asociacijos (A.I.S.E) duomenimis, lietuviai pirmauja fosfatų suvartojimo kiekiais. Vidutinis mūsų šalies gyventojas per metus sunaudoja apie 0,33 kg fosforo. Tuo metu Suomijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 0,09 kg (Lietuvos gamtos fondo duomenimis).
Skalbimo priemonių bei įvairių ploviklių sudėtyje paprastai yra 30-40 proc. fosfatų,. Jų paskirtis – suminkštinti vandenį, kad plovikliai būtų veiksmingi. Dažniausiai vartojama fosfato rūšis yra STTP (natrio trifosfatas).
Dėl skalbimo miltelių sužaliuoja 500 kg dumblių
Per nuotekų sistemas fosfatai pasiekia jūrą ar kitus vandens telkinius ir ten sukelia vandens žydėjimą (eutrofikaciją), jie lengvai gali pasiekti ir dirvą.
Buityje plovikliai sudaro pusę visų namų ūkio chemikalų, todėl kiekvienais metais apie 16 tūkst. tonų fosforo patenka į jūrą. Paskaičiuota, kad vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį paskatina apie 500 kg dumblių augimą.
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė GRYNAS.lt teigė, jog fosfatai didžiausią žalą daro gamtai.
„Fosfatai su nuotekomis patenka į vandens telkinius. Ten jie kartu su kitomis medžiagomis sukelia dumblių ir vandens augalų augimą, kurie vėliau žūva. Juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, todėl atsiranda nemalonus vandens telkinių kvapas. Užauga ir uždumblėja vandens telkiniai, upių vagos, kai sumažėja deguonies kiekis vandenyje, pradeda dusti žuvys. Gali įsivyrauti tik viena žuvų rūšis, keičiasi ekosistema“,- apie padarinius gamtai pasakojo L. Stančė.
Fosfatų kiekiais lenkia tik Lenkija
Europos komisija svarstė klausimą, dėl laipsniško fosfatų mažinimo arba visiško jų uždraudimo.
Po tokių svarstymų fosfatų kiekį plovikliuose riboja Belgija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai bei Austrija.
L. Stančės teigimu, kai kurie gamintojai tiekia produkciją ir į Lietuvą, ir į Vokietiją, tačiau vokiečiai gauna skalbimo priemones su mažesniu fosfatų kiekiu, nei lietuviai,kadangi Vokietijos teisės aktuose nustatyti apribojimai šių medžiagų naudojimui.
Ekologiškuose plovikliuose nustatytas skirtingas dozavimas skirtingam vandens kietumui. Jų užtenka ilgiau, todėl negalima teigti, kad ekologiškos skalbimo priemonės – brangesnės.
Baltijos šalyse, Maltoje ir Slovakijoje vos penktadalis ploviklių ar skalbimo priemonių yra be fosfatų. Visgi latviai neseniai apribojo fosfatų kiekį plovikliuose – dabar jis gali siekti vos 0,5 proc. gaminio masės. Vertinant fosfatų suvartojimo kiekį, prasčiausiai Europoje atrodo Lenkija. Čia vos 15 proc. plovimo priemonių neturi šių chemikalų.
L. Stančė teigė, jog visi su fosfatais susiję draudimai kol kas vykdomi dėl šalių viduje priimamų sprendimų. Europos komisija kol kas suteikia apsisprendimo laisvę šiuo klausimu.
„Alternatyvų yra. Fosfatai neva geriau išskalbia dėmes, suminkština vandenį. Ekologiškuose plovikliuose nustatytas skirtingas dozavimas skirtingam vandens kietumui. Jų užtenka ilgiau, todėl negalima teigti, kad ekologiškos skalbimo priemonės – brangesnės“, - teigė Baltijos aplinkos forumo atstovė.
Fosfatais „laistome“ Kuršių ir Kauno marias
2006-aisiais metais Europos sąjungos institucijos atliko tyrimą, kuris parodė, jog Lenkija, Lietuva, Slovakija, Portugalija, Čekija, Ispanija turėtų daugiausia naudos, jei apribotų fosfatų naudojimą plovikliuose. Tokios išvados pateiktos įvertinus išlaidas nuotekų valymui, gyventojų, naudojančių produktus su fosfatais, skaičių, bei žalos aplinkai mastą.
2008-aisiais Lietuvoje Ūkio ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Kauno bei Kuršių marios „surenka“ didžiąją dalį gyventojų panaudotų fosfatų, todėl šių vandens telkinių būklė pavasarį ar vasarą neretai būna kritiška.
Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, vandens žydėjimu vadinamas reiškinys Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais.
Valymo įrenginiai negelbsti
Didžiausią kiekį fosfatų sudaro skalbimo milteliuose esančios medžiagos. Vandens telkinius jos pasiekia ir iš kaimo vietovių, kur nėra jokių nuotekų valymo įrenginių, ir iš miesto, nes čia esantys įenginiai negali visiškai išvalyti nuotekų. Į vandens telkinius Lietuvoje, net ir perėję per modernius valymo įrenginius, patenka apie 65 proc. visų skalbimo priemonėse esančių fosfatų.
Ėmus riboti fosfatų kiekį buitinėje chemijoje, Lietuvoje tarša turėtų sumažėti penktadaliu ar netgi ketvirtadaliu.
Nustatyta, jog uždraudus lietuvių įmonėms, gaminančioms skalbimo priemones, naudoti fosfatus, nebūtų pasiekta rezultatų – jas naudoja tik nedidelė dalis skalbyklų bei gyventojų. Tyrimo išvadose taip pat teigiama, jog nėra galimybės uždrausti įvežti tokias priemones iš Europos sąjungos šalių. Tačiau būtų galima riboti priemonių su fosfatais importą iš Rusijos, Ukrianos bei Turkijos. Ėmus riboti fosfatų kiekį buitinėje chemijoje, Lietuvoje tarša turėtų sumažėti penktadaliu ar netgi ketvirtadaliu.
Svarstys fosfatų vartojimo klausimą
Visos Baltijos jūros pakrančių valstybės yra įsipareigojusios imtis priemonių atkurti sveiką ekologinę būklę jūroje iki 2021 -ųjų. Įgyvendinant „Baltijos jūros regiono strategiją“ iki 2016 metų numatoma 22,3 proc. sumažinti azoto ir 32,1 proc. fosforo patekimą į jūrą.
Šią savaitę Europos Parlamentas svarstys fosfatų vartojimo klausimą. Greičiausiai bus priimta rezoliucija, dėl jų kiekio įvairiose priemonėse mažinimo, o gal netgi visiško uždraudimo. Vėliau toks siūlymas bus teikiamas Europos Komisijai, o ši savo ruožtu papildys šiuo metu galiojančius bendrijos narėms skirtus reglamentus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...