Per pandemiją gydymo įstaigose onkologinių pacientų sumažėjo dešimtadaliu. Atrodo, geras ženklas, tačiau gydytojai kalba kitaip.

„Iš tikrųjų, pažengusių stadijų navikų padaugėjo šiuo metu apie 5 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia prastesnius gydymo rodiklius“, – aiškino NVI laikinai einanti direktorės pareigas Sonata Jarmalaitė.

Mažiau pacientų reiškia ne sumažėjusių ligos atvejų skaičių, o tai, kad per pandemiją gyventojai aplaidžiau žiūrėjo į savo sveikatą, profilaktiškai nesitikrino. Mokslininkai sakė, kad per pandemiją sutriko visas onkologinių ligonių gydymas. Skaičiuojama, kad dėl to mirštamumas ateityje padidės net 15 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pirminėje grandyje, pradžioje kontaktinių vizitų buvo vengiama, o vėžys nuotoliniu būdu tikrai nediagnozuojamas. Be to, pirmo karantino metu neveikė vėžio prevencijos programos“, – sakė S. Jarmalaitė.

Kad serga vėžiu, Lietuvoje kasdien išgirsta pusšimtis žmonių, per metus – 18 tūkst.

„Valstybė skiria nemažai, skiria apie 20 mln. per metus vien prevencinių programų įgyvendinimo užtikrinimui. Pasinaudoja tik apie pusė žmonių, kuriems priklausytų“, – teigė Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Kontaktinių vizitų buvo vengiama, o vėžys nuotoliniu būdu tikrai nediagnozuojamas.

Lietuvoje veikia keturios prevencinės vėžio programos. Dažniau tikrinasi didžiųjų miestų gyventojai. Rajonuose situacija kur kas sudėtingesnė.

„Kaimo vietovėse yra didelis iššūkis pasiekti gydymo įstaigą, surasti transporto priemones“, – tikino S. Jarmalaitė.

Nustačius pradinės stadijos vėžį, pacientų penkerių metų išgyvenamumas siekia 100 proc., tačiau jei liga diagnozuojama vėlyvos stadijos, tokia tikimybė sumažėja tik iki 30 proc.

„Šeimos gydytojai yra motyvuojami. Už tai, kad žmogus sudalyvauja prevencinėje programoje, jie gauna priedus“, – tikino J. Sejonienė.

Kompensuos tyrimą

Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių ir priešinės liaukos, o moterys – nuo krūties vėžio. Gera žinia ta, kad nuo šio mėnesio moterims, kurioms nustatytas ankstyvos stadijos krūties vėžys, valstybė kompensuos itin svarbų genetinį tyrimą. Pastarasis padeda parinkti efektyviausią gydymo būdą bei nustatyti ligos atsinaujinimo riziką.

„Jis reikalingas tam, kad gydytojai galėtų skirti chemoterapiją. Teisingiau, įvertinti, ar reikalinga chemoterapija, ar ne“, – kalbėjo Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja Rasa Sabaliauskaitė.

Tyrimas kainavo 2500 eurų, tai iš tikrųjų buvo tik mokios pacientės, kurios galėjo sau tą leisti.

„Mums sudėtinga nuspręsti, kiek bus naudos, kiek žalos, nes, be abejo, chemoterapija turi savo nepageidaujamus reiškinius“, – šnekėjo onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.

Anksčiau tokiu tyrimu pasinaudoti galėjo vos kelios dešimtys.

„Tyrimas kainavo 2500 eurų, tai iš tikrųjų buvo tik mokios pacientės, kurios galėjo sau tą leisti“, – sakė R. Sabaliauskaitė.

Medikai sako, jog dauguma moterų vengia tikrintis, bijodamos išgirsti diagnozę, tačiau tikina, jog tokios baimės nepagrįstos, ypač jei liga nustatoma anksti.

„Tikrai didžioji dalis pacienčių pasveiksta ir daugybę metų gyvena savo įprastą gyvenimą“, – teigė M. Drobnienė.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje vėžys diagnozuotas daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiek žmonių gyvena ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste – Šiauliuose.