- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išgyvenamumas sergant vėžiu Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES), sako laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė.
„Šiuo metu su vėžiu gyvena apie 110 tūkst. žmonių, ir net trečdalis jų gyvena dešimt ir daugiau metų, jeigu pažiūrėsime į skaičius prieš dešimtmetį, tik penktadalis išgyvendavo. Bet turime į ką lygiuotis, Europoje dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė S. Jarmalaitė.
Pasaulinei kovos prieš vėžį dienai skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi instituto vadovė pristatė statistinius sergamumo duomenis: kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, nuo onkologinių ligų miršta apie 8 tūkst. žmonių.
Pasak S. Jarmalaitės, dažniausia kritinė onkologinė liga yra krūties vėžys, ir išgyvenamumo rodikliai čia galėtų būti geresni.
„Išgyvenamumo rodikliai galėtų būti geresni, bet per pastaruosius dešimt metų jie pagerėjo dešimčia proc., laukiame, kol pagerės dvidešimčia proc., bet šiuo metu išgyvenamumas sergamumo vėžiu penkerių metų – 77 proc., be abejo, liūdna, kad trečdalis krūties navikų nustatomi pažengusiose stadijose“, – kalbėjo medikė.
Vyrai, jos pateiktais duomenimis, dažniausiai serga prostatos vėžiu, 2015 metais buvo fiksuoti 3 tūkst. atvejų per metus, tačiau penkerių metų išgyvenamumas yra 94 procentai. „Tikrai geras rodiklis ir šioje vietoje tikrai neatsiliekame nuo Europos ir turime įrodymą, kad gerai veikiančios prevencijos programos, ankstyva diagnostika duoti gerus rodiklius“, – pažymėjo S. Jarmalaitė.
Liūdna, kad trečdalis krūties navikų nustatomi pažengusiose stadijose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė teigė, kad geresnius rezultatus kovoje su vėžiu duoda individualizuotas gydymas.
„Tai yra įrodymais grįsta į konkretų pacientą orientuota medicina. Mes žinome, kad kiekvienas žmogus unikalus ir kiekvieno žmogaus vėžys yra unikalus. Onkologinė liga neatsiranda staiga, ji vystosi palaipsniui“, – sakė E. Juozaitytė.
„Visos onkologinę pagalbą teikiančios įstaigos per pastaruosius metus įsisavino daugybę naujų inovatyvių vaistų ir išaugo molekulinių tyrimų galimybės, atsirado nemažai kompensuojamų inovatyvių vaistų. Tos naujovės, kurios ateina į klinikinę praktiką, labai keičia paciento prognozę, ir ko mes negalėjom tikėtis anksčiau, dabar pacientai gyvena net ir esant metastazavusiai ligai ženkliai ilgiau“, – kalbėjo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.
Lietuvos vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...