- Milena Andrukaitytė, Augustas Stankevičius, Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga melagiena pavadino portale 15min.lt paskelbtą žinią, esą jis ruošiasi naikinti mobiliuosius koronaviruso (COVID-19) patikros punktus.
Ministras sako, kad tokių svarstymų nebuvo, o galimybė tyrimą atlikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose su šeimos gydytojo siuntimu būtų tik papildoma alternatyva.
Portalas 15min.lt ir kai kurie medikų atstovai teigė, kad mobiliųjų punktų naikinimą galėjo nulemti ruošiamas ministro įsakymas, nes jo projekte yra nuostata dėl mobilių punktų aprašo naikinimo.
Pats ministras teigia, kad šis teisės akto projektas buvo tik juodraštinis darbinis variantas, o mobilūs punktai tikrai išliks.
Vadina alternatyva
Šiuo metu COVID-19 tyrimą galima atlikti mobiliuosiuose patikros punktuose užsiregistravus karštojoje koronaviruso linijoje.
Ministro teigimu, galimybė tyrimą atlikti su šeimos gydytojo siuntimu būtų papildoma alternatyva, kuri ypač svarbi žmonėms, gyvenantiems ne didžiuosiuose miestuose.
Jis teigė, kad portalas jo komentaro paprašė tik po to, kai jau buvo paskelbtas straipsnis apie mobiliųjų punktų naikinimą.
„Norėčiau pradėti nuo melagienos paskleistos, kad planuojama naikinti mobiliuosius punktus, noriu pasakyti, kad tai yra neteisinga informacija paskleista, neteisingai interpretuota. (...) Niekas nesiruošia naikinti mobiliųjų punktų, yra ruošiamasi sudaryti galimybes papildomas pacientams“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė ministras.
Virusas plinta Lietuvoje, mes privalome rūpintis visais Lietuvos gyventojais, ir tai būtų papildoma galimybė taip, kaip ir visi kiti tyrimai, kuriuos galima atlikti pas šeimos gydytoją.
„Ne visi pacientai gyvena didmiesčiuose, kur yra mobilieji punktai, jiems tai pat reikia atlikti šituos tyrimus ir išsitirti, ir nebūna paprasta nukeliauti į mobiliuosius punktus, didmiesčių gyventojai gal ne visada tai supranta ir įvertina, ypatingai, kurie vairuoja automobilius. Virusas plinta Lietuvoje, mes privalome rūpintis visais Lietuvos gyventojais, ir tai būtų papildoma galimybė taip, kaip ir visi kiti tyrimai, kuriuos galima atlikti pas šeimos gydytoją“, – situaciją aiškino ministras.
Diskusijų sukėlė aprašo naikinimas
Ministro įsakymo projektas dėl tepinėlių COVID-19 ligos diagnostikai paėmimo viešai skelbiamas teisės aktų sistemoje. Jis pateiktas derinti su kitomis institucijomis ir draugijomis.
Diskusijų sukėlė jame esanti nuostata, pagal kurią netekusiu galios pripažįstamas kitas kovo 16 dienos ministro įsakymas – dėl tyrimų mobiliuosiuose koronaviruso punktuose tvarkos aprašo.
Šeimos gydytojų asociacijos vadovė Toma Kundrotė mano, kad ši nuostata reikštų mobilių punktų naikinimą.
„Naujas įsakymas sako, kad yra naikinamas mobiliųjų punktų tvarkos aprašas. Tai ką tai reiškia tada, jei nepanaikinami punktai, tai pagal ką jie dirbs, jei neturi tvarkos aprašo?“, – BNS sakė T. Kundrotė.
A. Veryga savo ruožtu spaudos konferencijoje tvirtino, kad svarstymų atsisakyti mobiliųjų punktų nebuvo. Jis detaliau nekomentavo teisės akto projekto nuostatų, sakydamas, tai tai buvo tik juodraštinis dokumentas.
„Ne, nebuvo svarstoma jų naikinti. (...) Jeigu mes visus savo juodraštinius dokumentus šiandien atiduotume žiniasklaidai ir kiekvieną eilutę aptartumėm, aš nežinau, ar čia labai konstruktyvu būtų“, – sakė ministras.
Abejoja dėl saugumo
A. Veryga sakė, kad šiuo metu rengiama tvarka, kaip užtikrinti saugumą atliekant koronaviruso tyrimus.
„Nereiktų įsivaizduoti, kad bus atliekama tokiu pačiu rutininiu būdu, kad užsikrėtę pacientai ateis į šeimos gydytojo kabinetą ir ten darysis tyrimus“, – kalbėjo ministras.
„Tikrai yra rengiamos tvarkos, kurios atsižvelgs į visus saugumo reikalavimus, ir tai nebus prievolė, tai bus galimybė tokius tyrimus padaryti, tuo labiau, kad girdime nusiskundimų iš pacientų, kuriems reikia, pavyzdžiui, pasidaryti tyrimą prieš gulant į ligoninę, ir jam nėra paprasta vykti į mobilų punktą“, – pažymėjo A. Veryga.
Tačiau T. Kundrotė mano, kad tyrimus šeimos gydytojai galės atlikti tik po to, kai bus paskiepyti nuo koronaviruso ir kai bus sumažinta jiems tenkanti administracinė našta.
Ji sakė, kad medikų atstovai savo neigiamą poziciją išsakė praeitą savaitę vykusiame pasitarime.
„Aš mačiau (projektą), buvo posėdis atskiras dėl to. Jų pozicija tokia – supraskite, ta infekcija niekur nedings ir jūs vis tiek turėsite su ja dirbti visą gyvenimą. Tai taip, kai bus skiepai ir kai mes būsime saugūs kaip medikai, kai esame už tūkstančius dalykų atsakingi – nuo popieriukų iki žmonių sveikatos būklės, tada galėsime daryti tuos tepinėlius ir planiškai, ir ekstra, ir taip toliau“, – pridūrė ji.
„Mobilus punktas mieste, į kurį suvažiuoja visi, kontaktas minimalus, o jei pradės į įstaigą važiuot, tai jie vienas su kitu kontaktuos, vienas covidinis, kitas ne, kaip atrinksime, kuris yra kuris, jei tik po testo post factum sužinosim, kad serga. Taigi užsidarys įstaigos, net jei tos palapinės lauke, taigi nesidaro šitaip“, – sakė gydytoja.
K.Garuolienė: atsisakyti punktų nebuvo nė minties
Už šią pertvarką atsakinga sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė BNS antradienį taip pat teigė, kad atsisakyti mobiliųjų punktų nebuvo nė minties, juos numatoma plėsti.
„Nebuvo nė minties, kaip tik mes plečiame mobiliuosius punktus, problema yra, kad mobiliųjų punktų dar daugiau reiktų. Ir tose savivaldybėse, kuriose nėra, buvo skatinama kad atsirastų. Gink Dieve, nebuvo niekada tokio svarstymo atsisakyti mobilaus punkto“, – sakė K. Garuolienė.
Viceministrė sakė negalinti detaliau paaiškinti, ką reiškia spalį parengto ministro įsakymo projekto straipsnis, naikinantis sveikatos apsaugos ministro kovo 16 dienos įsakymą dėl tyrimų mobiliuosiuose punktuose tvarkos aprašo.
„Ten kažkoks gal teisinis priedas, matyt, tiesiog gal kažkoks tas naikinamas. Bet mobilieji punktai kaip tik yra plečiami ir mes skatiname savivaldybes, kad jos įsisteigtų ten. Tik kai kurios tokios mažos, kurioms dėl gyventojų mažo skaičiaus neefektyvu turėti nuolat veikiantį mobilų punktą, geriau turėti pirminėje sveiktos priežiūroje kažkokią slaugytoją, kuri kažkiek laiko per parą ima tyrimus, kai yra sergančių pacientų“, – sakė K. Garuolienė.
„Šiuo metu du trečdaliai savivaldybių neturi mobiliųjų punktų ir žmonės neturi blaškytis, tai gali pirminės sveikatos priežiūros įstaiga padaryti pilnai“, – pridūrė viceministrė.
Praėjusią parą patvirtinta 413 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, penki žmonės mirė. Dėl kitų priežasčių mirė vienas žmogus.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 11 tūkst. 362 asmenys, 6844 – tebeserga, 4329 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 141 žmogus, dėl kitų priežasčių – 48.
Per praėjusią parą ištirta 9390 ėminių dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirti 964 tūkst. 352 ėminiai.
Izoliacijoje šiuo metu yra 27 tūkst. 714 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių4
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...