A. Veryga neigia informaciją apie mobiliųjų punktų naikinimą: tai – melas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga melagiena pavadino portale 15min.lt paskelbtą žinią, esą jis ruošiasi naikinti mobiliuosius koronaviruso (COVID-19) patikros punktus.

Ministras sako, kad tokių svarstymų nebuvo, o galimybė tyrimą atlikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigose su šeimos gydytojo siuntimu būtų tik papildoma alternatyva.

Portalas 15min.lt ir kai kurie medikų atstovai teigė, kad mobiliųjų punktų naikinimą galėjo nulemti ruošiamas ministro įsakymas, nes jo projekte yra nuostata dėl mobilių punktų aprašo naikinimo.

Pats ministras teigia, kad šis teisės akto projektas buvo tik juodraštinis darbinis variantas, o mobilūs punktai tikrai išliks.

Vadina alternatyva

Šiuo metu COVID-19 tyrimą galima atlikti mobiliuosiuose patikros punktuose užsiregistravus karštojoje koronaviruso linijoje.

Ministro teigimu, galimybė tyrimą atlikti su šeimos gydytojo siuntimu būtų papildoma alternatyva, kuri ypač svarbi žmonėms,  gyvenantiems ne didžiuosiuose miestuose.

Jis teigė, kad portalas jo komentaro paprašė tik po to, kai jau buvo paskelbtas straipsnis apie mobiliųjų punktų naikinimą.

„Norėčiau pradėti nuo melagienos paskleistos, kad planuojama naikinti mobiliuosius punktus, noriu pasakyti, kad tai yra neteisinga informacija paskleista, neteisingai interpretuota. (...) Niekas nesiruošia naikinti mobiliųjų punktų, yra ruošiamasi sudaryti galimybes papildomas pacientams“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė ministras.

Virusas plinta Lietuvoje, mes privalome rūpintis visais Lietuvos gyventojais, ir tai būtų papildoma galimybė taip, kaip ir visi kiti tyrimai, kuriuos galima atlikti pas šeimos gydytoją.

„Ne visi pacientai gyvena didmiesčiuose, kur yra mobilieji punktai, jiems tai pat reikia atlikti šituos tyrimus ir išsitirti, ir nebūna paprasta nukeliauti į mobiliuosius punktus, didmiesčių gyventojai gal ne visada tai supranta ir įvertina, ypatingai, kurie vairuoja automobilius. Virusas plinta Lietuvoje, mes privalome rūpintis visais Lietuvos gyventojais, ir tai būtų papildoma galimybė taip, kaip ir visi kiti tyrimai, kuriuos galima atlikti pas šeimos gydytoją“, – situaciją aiškino ministras.

Diskusijų sukėlė aprašo naikinimas

Ministro įsakymo projektas dėl tepinėlių COVID-19 ligos diagnostikai paėmimo viešai skelbiamas teisės aktų sistemoje. Jis pateiktas derinti su kitomis institucijomis ir draugijomis.

Diskusijų sukėlė jame esanti nuostata, pagal kurią netekusiu galios pripažįstamas kitas kovo 16 dienos ministro įsakymas – dėl tyrimų mobiliuosiuose koronaviruso punktuose tvarkos aprašo.

Šeimos gydytojų asociacijos vadovė Toma Kundrotė mano, kad ši nuostata reikštų mobilių punktų naikinimą.

„Naujas įsakymas sako, kad yra naikinamas mobiliųjų punktų tvarkos aprašas. Tai ką tai reiškia tada, jei nepanaikinami punktai, tai pagal ką jie dirbs, jei neturi tvarkos aprašo?“, – BNS sakė T. Kundrotė.

A. Veryga savo ruožtu spaudos konferencijoje tvirtino, kad svarstymų atsisakyti mobiliųjų punktų nebuvo. Jis detaliau nekomentavo teisės akto projekto nuostatų, sakydamas, tai tai buvo tik juodraštinis dokumentas.

„Ne, nebuvo svarstoma jų naikinti. (...) Jeigu mes visus savo juodraštinius dokumentus šiandien atiduotume žiniasklaidai ir kiekvieną eilutę aptartumėm, aš nežinau, ar čia labai konstruktyvu būtų“, – sakė ministras.

Abejoja dėl saugumo

A. Veryga sakė, kad šiuo metu rengiama tvarka, kaip užtikrinti saugumą atliekant koronaviruso tyrimus.

„Nereiktų įsivaizduoti, kad bus atliekama tokiu pačiu rutininiu būdu, kad užsikrėtę pacientai ateis į šeimos gydytojo kabinetą ir ten darysis tyrimus“, – kalbėjo ministras.

„Tikrai yra rengiamos tvarkos, kurios atsižvelgs į visus saugumo reikalavimus, ir tai nebus prievolė, tai bus galimybė tokius tyrimus padaryti, tuo labiau, kad girdime nusiskundimų iš pacientų, kuriems reikia, pavyzdžiui, pasidaryti tyrimą prieš gulant į ligoninę, ir jam nėra paprasta vykti į mobilų punktą“, – pažymėjo A. Veryga.

Tačiau T. Kundrotė mano, kad tyrimus šeimos gydytojai galės atlikti tik po to, kai bus paskiepyti nuo koronaviruso ir kai bus sumažinta jiems tenkanti administracinė našta.

Ji sakė, kad medikų atstovai savo neigiamą poziciją išsakė praeitą savaitę vykusiame pasitarime.

„Aš mačiau (projektą), buvo posėdis atskiras dėl to. Jų pozicija tokia – supraskite, ta infekcija niekur nedings ir jūs vis tiek turėsite su ja dirbti visą gyvenimą. Tai taip, kai bus skiepai ir kai mes būsime saugūs kaip medikai, kai esame už tūkstančius dalykų atsakingi – nuo popieriukų iki žmonių sveikatos būklės, tada galėsime daryti tuos tepinėlius ir planiškai, ir ekstra, ir taip toliau“, – pridūrė ji.

„Mobilus punktas mieste, į kurį suvažiuoja visi, kontaktas minimalus, o jei pradės į įstaigą važiuot, tai jie vienas su kitu kontaktuos, vienas covidinis, kitas ne, kaip atrinksime, kuris yra kuris, jei tik po testo post factum sužinosim, kad serga. Taigi užsidarys įstaigos, net jei tos palapinės lauke, taigi nesidaro šitaip“, – sakė gydytoja.

K.Garuolienė: atsisakyti punktų nebuvo nė minties

Už šią pertvarką atsakinga sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė BNS antradienį taip pat teigė, kad atsisakyti mobiliųjų punktų nebuvo nė minties, juos numatoma plėsti.

„Nebuvo nė minties, kaip tik mes plečiame mobiliuosius punktus, problema yra, kad mobiliųjų punktų dar daugiau reiktų. Ir tose savivaldybėse, kuriose nėra, buvo skatinama kad atsirastų. Gink Dieve, nebuvo niekada tokio svarstymo atsisakyti mobilaus punkto“, – sakė K. Garuolienė.

Viceministrė sakė negalinti detaliau paaiškinti, ką reiškia spalį parengto ministro įsakymo projekto straipsnis, naikinantis sveikatos apsaugos ministro kovo 16 dienos įsakymą dėl tyrimų mobiliuosiuose punktuose tvarkos aprašo.

„Ten kažkoks gal teisinis priedas, matyt, tiesiog gal kažkoks tas naikinamas. Bet mobilieji punktai kaip tik yra plečiami ir mes skatiname savivaldybes, kad jos įsisteigtų ten. Tik kai kurios tokios mažos, kurioms dėl gyventojų mažo skaičiaus neefektyvu turėti nuolat veikiantį mobilų punktą, geriau turėti pirminėje sveiktos priežiūroje kažkokią slaugytoją, kuri kažkiek laiko per parą ima tyrimus, kai yra sergančių pacientų“, – sakė K. Garuolienė.

„Šiuo metu du trečdaliai savivaldybių neturi mobiliųjų punktų ir žmonės neturi blaškytis, tai gali pirminės sveikatos priežiūros įstaiga padaryti pilnai“, – pridūrė viceministrė.

Praėjusią parą patvirtinta 413 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, penki žmonės mirė. Dėl kitų priežasčių mirė vienas žmogus.

Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 11 tūkst. 362 asmenys, 6844 – tebeserga, 4329 – pasveiko. Nuo COVID-19 iš viso mirė 141 žmogus, dėl kitų priežasčių – 48.

Per praėjusią parą ištirta 9390 ėminių dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirti  964 tūkst. 352 ėminiai.

Izoliacijoje šiuo metu yra 27 tūkst. 714 žmonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
Konservų pletkai jie daugiau nesugeba , pletkyti , šmeišti per melavimą , šmeižimą pateko apgaulės būdu į seimą

Aldona

Aldona portretas
dvi dienas skambinu 1808 ir niekaip galkas turite patarima kaip prisiskambinti neturiu sekmes

Grandrapi so vid 19

Grandrapi so vid 19 portretas
Aurelijau, tave tuoj panaikins ir tai yra faktas :)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių