Veneros „dovanų“ tampa vis sunkiau atsikratyti

Lietuvoje sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis (LPI) padidėjo, užsikrėtė net 20 moksleivių. Savo ruožtu medikai vis sunkiau įveikia gonorėją, sifilį ir chlamidiozę. LPI problema didėja ir dėl to, kad dažnai sergama „partizanine“ forma, kai liga ilgai nerodo aiškių ženklų.

Pernai Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze). Tai – 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Apie tai ką tik paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai.

2015 m. sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė – 14,1, sifiliu – 9,7, gonorėja – 6,7 atvejo. Lyginant su užpernai sergamumas sifiliu ir gonorėja išaugo, o sergamumas chlamidioze nežymiai sumažėjo. Didžiausias sergamumas sifiliu užregistruotas Vilniaus, Šiaulių, Kauno apskrityse, gonorėja ir chlamidioze – Vilniaus apskrityje.

Dauguma užsikrėtusiųjų LPI buvo vyrai. Tačiau nustatyta daugiau chlamidioze užsikrėtusių moterų. Net pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15–29 metų amžiaus grupėje, tarp kurių – 20 moksleivių.

Būdingas sezoniškumas

Šiltuoju metų laiku padaugėja susirgimų gonorėja, o baigiantis vasarai – sifiliu, daugiausiai chlamidiozės atvejų nustatoma rudenį. Laiku neišaiškinta LPI perduodama partneriui, sukelia sunkių komplikacijų: lyties organų, prostatos, šlapimo takų ar šlapimo pūslės komplikuotus uždegimus, sąnarių uždegimu ir kt.

Naujos gydymo gairės

Medikams didžiulį nerimą kelia, kad pastaraisiais metais pastarosios ligos tapo žymiai atsparesnės gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ką tik vėl perspėjo, kad antibiotikai gydant gonorėją tampa vis mažiau veiksmingi, taip pat padidėjo sifilio ir chlamidiozės sukėlėjų atsparumas. PSO pateikė naujas gaires įveikiant šias LPI: pasiūlė gydant gonorėją atsisakyti visos antibiotikų klasės, rinktis efektyvesnius vaistus sifiliui ir chlamidiozei gydyti.


Specialistės komentaras

„Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovo pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė:

Venera savo „dovanas“ dalija žymiai pavojingiau ir gausiau, nei rodo oficiali statistika. Viena šios problemos didėjimo priežasčių – LPI dažnai ilgai nerodo aiškių ženklų. Štai net devynios iš dešimties gonorėja užsikrėtusių moterų serga praktiškai be jokių simptomų. Daugybė žmonių yra užsikrėtę chlamidioze, bet apie tai nieko neįtaria.

LPI „partizanines“ formas galima nustatyti tik pasitelkiant naujausius tyrimų metodus. Pavyzdžiui, besimptominės gonorėjos užkrato gali nepavykti nustatyti mikroskopuojant paprastą lyties organų išskyrų tepinėlį, kaip buvo įprasta daryti anksčiau.

Kita rizika – tokiu būdu tiriant šios ligos sukėlėją Neisseria gonorrhoeae galima supainioti su kitomis Neisseria rūšimis, kurios yra mūsų organizmo mikrofloros dalis. Tiksliau diagnozuoti besimptomę gonorėją įmanoma pasitelkiant gana brangų tyrimo metodą – pasėlį, bet jis taip pat ne visada patikimas dėl trumpo bakterijų gyvavimo paimtame mėginyje.

Situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė prieš kelerius metus, kai pažangiose laboratorijose buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Tai leido efektyviau diagnozuoti ir kitas LPI: chlamidiozę, trichomonozę, mikoplazmas, ureaplazmas, ŽPV, herpesą. Šis labai jautrus tyrimo metodas leidžia nustatyti sukėlėjo DNR – specifinę genetinę informaciją.

Jis padeda atskleisti net labai ankstyvas besimptomes ligos formas. Kuo anksčiau infekcija nustatoma, tuo lengviau ji įveikiama. PGR tyrimą galima atlikti ir iš šlapimo mėginio.

Pakanka bent dvi valandas neplovus išorinių lyties organų surinkti pradinę pirmąją šlapimo porciją, o po to ją pristatyti į laboratoriją ne vėliau kaip per 2–4 valandas.

LPI linkusios atsinaujinti, todėl praėjus po gydymo 3 ir 6 mėnesiams rekomenduojama išsitirti pakartotinai. Labai atsparus antibiotikams tapo gonorėjos sukėlėjas – per pusmetį liga pasikartoja 7–12 proc. pacientų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

to Tai

to Tai portretas
Jei nori tiesiog pasidaryti yrimą, taip, tada tyrimai mokami, kainos nuo 20 eurų, retais atvejais, sergantysis papuola pas veneologus, tyrimą apmokėti gali ir ligonių kasos.

Tai

Tai portretas
Ar tie tyrimai yra nemokami, ar už juos reikia mokėti? Jei reikia mokėti, manau, kad statistika gerokai kitokia, juk visokie geriantys neskuba tikrintis? O aplamai, tuomet iš kur žinoma, kiek sergančiųjų?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių