- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsitikinimą, kad vanduo buteliuose, pirktas parduotuvėje, yra geresnis, mitybos specialistai vadina pasenusiu stereotipu ir primena, kad karštomis vasaros dienomis reikia gerti daugiau.
Vadinamės vandens šalimi
Neretai Lietuva pavadinama vandens Kuveitu. Kaip Kuveitas yra naftos šalis, taip Lietuva – vandens, nepaisant, kad šiemet lyja mažai.
Esame viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio valstybių, kurios gyventojai geria tik požeminį vandenį. Jis yra kokybiškesnis nei paviršinis, nes į pastarojo telkinius patenka daugiau teršalų.
Specialistai tviritna, kad Lietuvoje požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir kokybiški, o kol kas eksploatuojama tik nedidelė jų dalis. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuva sunaudoja tik apie 12 proc. visų turimų požeminio vandens išteklių, todėl galima drąsiai sakyti, kad turime daug ir išties švaraus požeminio vandens. Jeigu Lietuvos geriamojo vandens kokybę lygintume su kitų Europos šalių, mums galima būtų tik pavydėti.
Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos. Vanduo tiriamas skirtinguose taškuose: vandenvietėse, vandens ruošyklose ir skirtingose miestų vietose – darželiuose ir mokyklose, viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt. Atidžiai stebimi mikrobiniai ir toksiniai vandens rodikliai.
Su buteliu rankoje
Kad ir koks geras mums centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, tačiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai auga vandens buteliuose pardavimas.
Vanduo iš čiaupo yra daugiau nei tūkstantį kartų pigesnis nei vanduo buteliuose, todėl keista, kad, dejuodami dėl skurdo, vartojame pastarąjį.
Be to, aplinkai nekenkiantis elgesys, sveika gyvensena sparčiai populiarėja, bet nenyksta mada, ypač tarp jaunimo, vandenį pirkti buteliuose ir nuolat nešiotis su savimi. Vandens vartojimas yra sveikintinas, tačiau kiek plastiko tokie besivaikantieji madų išmeta? Retas iš jų savo buteliuką pasipildo iš čiaupo, dauguma perka naują.
Mineralinis vanduo parduodamas ir stikliniuose buteliuose. Geriau rinktis juos, be to, juos galima naudoti daug kartų, pilti į juos vandenį iš čiaupo. Puiku, kad tarp jaunimo, ypač sportuojančio, populiarėja gertuvės, ir ne tik plastikinės, bet ir metalinės.
Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos.
Sveikina iniciatyvą
Pastaruoju metu vykdytos įvairios akcijos, tokios kaip "Vanduo iš čiaupo – tau geriausias", paskatino daugelį kavinių, restoranų pasiūlyti savo lankytojams vandens iš čiaupo, o ne daug brangesnio, bet ne kokybiškesnio vandens buteliuose.
Tai patinka šių įstaigų lankytojams ir propaguoja vandens iš čiaupo naudą.
Menininkė Jūratė sako, kad stengiasi laikytis sveikos mitybos rekomendacijų ir kasdien išgerti iki 2 l vandens.
"Patogu nuolat su savimi nešiotis buteliuką vandens ir vis gurkšnoti, tačiau jų neperku vien dėl to, kad paskui daug plastiko atliekų, žinau, kad jos yra didelė tragedija aplinkai, gyvūnijai, vandenynams. Labai sveikinu viešojo maitinimo įstaigų iniciatyvą teikti lankytojams vandenį iš čiaupo ir tikiuosi, kad tokių restoranų daugės", – sako moteris.
Sveikatai palankaus maisto technologė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, mitybos specialistė Raminta Bogušienė vertina ir kainą, ir kokybę, todėl, kai geriamojo vandens iš čiaupo kokybė yra gera, ji renkasi būtent tai.
"Kam permokėti? – klausia R.Bogušienė. – Kaune ir Kauno rajone vanduo tikrai puikus, ir aš geriu būtent jį."
Mitybos specialistė primena, kad karštomis vasaros dienomis gerti reikia tikrai daugiau, ir pataria, išeinant iš namų, šalto vandens į buteliuką prisipilti iš čiaupo. Tik nesant galimybės atsigerti vandens iš čiaupo tenka jį pirkti parduotuvėje. Įsitikinimą, kad toks yra geresnis, vadina pasenusiu stereotipu.
Daugiau nei žuvų
Plastikiniai buteliai, plastikiniai maišeliai, kita plastikinė tara yra didelė aplinkosaugos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, palyginti su popieriumi, stiklu ar metalais, daug mažiau plastiko yra pakartotinai panaudojama ir perdirbama. Du trečdaliai jo atliekų arba sudeginama, arba trečdalis pašalinama sąvartynuose, tačiau likusi dalis patenka į aplinką.
Europos Komisijos duomenimis, šiandien yra perdirbama mažiau kaip 25 proc. plastiko, o net maždaug pusė jo taros atsiduria sąvartynuose ir labai daug – vandenynuose.
Nuogąstaujama, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų. Ištisas šiukšlių žemynas, dar vadinamas Plastiko sriuba, savo dydžiu prilygstantis Ispanijos ir Prancūzijos teritorijai susidarė Ramiajame vandenyne, tarp Japonijos ir Amerikos vakarinės pakrantės.
Šio milžiniško šiukšlyno neigiamas poveikis gyvajai gamtai labai didžiulis. Pasak Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos, plastiko šiukšlės vandenynuose kasmet nusineša daugiau nei 1 mln. paukščių ir per 100 tūkst. jūrų žinduolių gyvybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...