Keturiolika vandens aukų per vieną savaitgalį – tragedija šalies mastu. Neabejotina, kad šių aukų buvo galima išvengti.

Kitų nelaimės nepamoko

Baltijos jūroje praėjusį šeštadienį nuskendo aštuoni žmonės. Dar šešis savaitgalį pasiglemžė upių ir ežerų vanduo. Tai iki šiol negirdėti skaičiai, verčiantys krūptelėti: kiek šeimų patyrė tragedijas.

Tačiau kodėl nesimokome iš svetimų nelaimių?

"Žmonės nesaugo savęs ir net nereaguoja į perspėjimus. Kai reikalaujame grįžti į krantą, piktinasi, kad pažeidžiame jų teises", – pavargęs ir dar nespėjęs pailsėti po beprotiško savaitgalio vakar vieną pirmųjų priežasčių, kodėl skęsta žmonės, įvardijo Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Išgelbėjo 26 skendusiuosius

Vien Šventojoje šio kurorto ir Palangos gelbėtojai per vieną dieną išgelbėjo ir atgaivino 26 skendusius žmones. Tragedijos dažniausiai įvyksta, kai maudomasi toli nuo gelbėjimo stočių, nepaisoma įspėjamųjų ženklų, negirdima gelbėtojų raginimų neplaukti toli nuo kranto ar iš viso nesimaudyti, kai jūra audringa. Būtent tokia ji buvo praėjusį šeštadienį. Didelės bangos išmuša duobes smėlyje, su didele jėga grįžta atgal į jūrą, todėl padidėja trauka.

Į klausimą, ar tai buvo rekordiškai daug aukų pareikalavęs savaitgalis, J.Pirožnikas atsakė labai humaniškai: "Svarbi yra kiekvieno žmogaus gyvybė. Ir vienas nuskendęs žmogus jau yra didelė tragedija."

Nelaimes prišaukia alkoholis

Antrąja tragedijų priežastimi gelbėtojas įvardijo alkoholį. Aptemus protui žmonės nesugeba adekvačiai reaguoti į situaciją. "Net tuomet, kai šalia skęsta žmogus, kiti maudosi nereaguodami", – baisisi J.Pirožnikas.

Gelbėtojai dirba dėl poilsiautojų, sergsti jų gyvybę. Vyrams apmaudu, kad tarsi jie vieni atsakingi už poilsiautojų gyvybę, o patys besimaudantieji nepaiso ne tik įspėjamųjų ženklų, bet ir gelbėtojų reikalavimų. Jų nesilaikantieji gali būti baudžiami nuo 50 iki 500 litų bauda. Baudžia policininkai, gelbėtojai to daryti negali.

"Įsivaizduojate, kokių policijos pajėgų būtų reikėję praėjusį savaitgalį", – svarsto J.Pirožnikas.

Jei baudos būtų taikomos, ir dar pačios maksimaliausios, neabejotina, kad pažeidėjų būtų mažiau. Tačiau lazda turi du galus. Palangos gelbėtojai nekelia žalios vėliavos, kai susipažino su karčia Vokietijos kolegų patirtimi. Vokietijos gelbėtojai buvo apkaltinti, kad tada, kai buvo iškelta žalia vėliava, vadinasi, leidžiama maudytis, nuskendo žmogus.

Dirba trijuose paplūdimiuose

Kauno paplūdimiuose dirba "Lagnos" uždarosios akcinės bendrovės gelbėtojai. Bendrovės direktorius Pranas Urbelis džiaugiasi, kad šią vasarą vanduo nepareikalavo aukų, skendusiuosius pavyko išgelbėti.

Gelbėtojai budi dviejuose paplūdimiuose Pažaislyje ir viename Lampėdžiuose. Šiemet, be tiesioginio darbo, jie turi ir papildomų pareigų: šeštadieniais Lampėdžių paplūdimyje moko plaukti vaikus. Moko profesionalai – Lietuvos maratono plaukikas Antanas Guoga ir daugkartinė Lietuvos plaukimo čempionė Dita Babrauskaitė-Želvienė. Abu jie dirba gelbėtojais. Mokėjimas plaukti nuo skendimo neapsaugo, bet saugumo jaustis vandenyje padeda.

Orams šiltėjant, Kauno paplūdimiuose budintys "Lagnos" uždarosios akcinės bendrovės gelbėtojai šiemet dirbs iki rugsėjo 15 d. – dviem savaitėmis ilgiau nei iki šiol.

Kodėl žmogus skęsdamas miršta

Paskendimas – mirtis dėl vandens arba kitokio skysčio patekimo į kvėpavimo takus. Į juos patekęs skystis sukelia kvėpavimo nepakankamumą, balso stygų, bronchų spazmus, sutrikdo kvėpavimą ir kraujotaką. Nei oras, nei vanduo į plaučius nepatenka. Net ir teikiant pagalbą, jei spazmai nesiliauja, atgaivinti gali būti labai sunku.

Paskendimo požymiai

Ištrauktas iš vandens skenduolis nesąmoningas, nekvėpuoja, neapčiuopiamas pulsas ant stambiųjų kraujagyslių, nėra širdies veiklos.

Oda blyški arba melsva.

Kvėpavimo takuose yra vandens, gali būti dumblo, žolių.

Pirmoji pagalba

Jei mokate plaukti ir nerizikuojate gyvybe, priplaukite prie skęstančiojo iš už nugaros, apkabinkite ir laikykite, kad jo galva būtų virš vandens. Kvieskite daugiau žmonių, kurie galėtų padėti. Skambinkite 112.

Jei skenduolis be sąmonės, nekvėpuoja, gaivinti pradėkite dar būdami vandenyje. Jei kojomis pasiekiate dugną, darykite dirbtinį kvėpavimą vadinamuoju burna į burną, burna į nosį būdu.

Ištraukus iš vandens skenduolį paguldykite ant nugaros. Atpilti vandens nereikia, jis pats rezorbuojasi.

Pašalinkite iš burnos svetimkūnius – dumblą, smėlį, protezus. Kvieskite pagalbą 112, jei iki to laiko, ji nebuvo kviesta.

Jeigu įtariate, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti stuburą, nerdamas į seklų vandens telkinį, galvos neatloškite, tik pakelkite ir paspauskite žemyn apatinį žandikaulį.

Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės ląstos paspaudimus. Gaivinkite santykiu 2:15 (2 įpūtimai,15 krūtinės ląstos paspaudimų, galima ir 2:30).

Gaivinimo technika

Užspauskite nosies šnerves, glaudžiai apžiokite nukentėjusiojo burną (apsaugos priemonės naudojamos esant galimybei, nors teoriškai užsikrėsti infekcinėmis ligomis galimybės nėra) ir pūskite stebėdami, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Tarp įpūtimų leiskite orui išeiti iš plaučių.

Atliekant krūtinės ląstos paspaudimus, skenduolis turi gulėti ant nugaros. Dėkite delną ant nukentėjusiojo krūtinkaulio apatinio trečdalio ir uždėkite kitos rankos delną. Rankos ir spaudimo kryptis turi būti statmena kūno paviršiui. Spauskite krūtinę (apytiksliai 20–50 kg spaudimo jėga).

Nenustokite gaivinti, kol sulauksite medikų. Jei skenduolis pradeda kvėpuoti, gaivinimas sustabdomas, nukentėjusysis paguldomas ant šono, apklojamas turimais sausais drabužiais ar užklotu. Žmogus turi būti perduotas greitosios pagalbos medikams ir gydomas ligoninėje, net jei buvo atgaivintas greitai.