- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaistinių asociacija įsitikinusi, kad, nuo liepos įsigaliojus naujai tvarkai, kai kurios vaistinės bus priverstos užsidaryti, nes ten nuolat turės būti dirbantis vaistininkas, o ne vaistininko padėjėjas, arba farmokotechnikas. Į pensiją išeina daugiau specialistų, nei jų paruošia universitetai. Apie tai pokalbis su Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.
– Oponentai sako, kad turėjote penkiolika metų naujai tvarkai pasiruošti. Kodėl nepasiruošėte?
– Kalbame apie tą patį klausimą penkiolika metų. Tačiau labai gaila, kad vaistinės niekaip kitaip pasiruošti negali. Vaistininkus ruošia universitetai. Rašėme daugybę laiškų, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) kalbėdami apie tai, kad turėtų būti didesnis studijų finansavimas. Studijos ilgos, brangios ir jauniems žmonėms pasirinkti vaistininko studijas kartais tikrai yra iššūkis. Bandėme visokiausių modelių – ir verslas prisidėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar nepasiteisino verslo prisidėjimas?
– Vyresniems studentams tikrai padėjo. Tačiau pirmakursiai dažniausiai nenori įsipareigoti, nežino, kur jie bus po penkerių metų, ar norės dirbti Lietuvoje.
– Kadangi norite juos prisirišti, kai finansuojate studijas?
– Natūralu, jei finansuoji penkerius metus studijas, tikiesi, kad tas žmogus ateis dirbti pas tave. Matome, kad Lietuvoje vaistininkai dirba vaistinėse. Palyginti su skirtingomis pasaulio šalimis, vaistininkai vaistinėse dirba apie 50 proc., o kitur dirba kitose institucijoje, pas kitus darbdavius. Lietuvoje net 77 proc. vaistininkų dirba vaistinėse. Tai rodo, kad dedama kiek įmanoma pastangų, jog vaisininkus priviliotume dirbti vaistinėse.
– Išryškėja skirtumas su medikais, kurie išvažiuoja į užsienį, kur geresnės sąlygos.
– Taip. Vaistininkai lieka Lietuvoje ir dirba, tačiau vis tiek neužtenka, kad išlaikytume visas vaistines.
– Kur bus blogiausia situacija?
– Pvz., Kaune vaistininkų yra pakankamai, nes jie ten ruošiami ir dauguma nori likti. Tačiau regionuose ir tam tikrose savivaldybėse – tam tikra problema. Sprendimas – dalį dienos farmokotechnikas dirba vaistinėje ir vaistininkas atvažiuoja patikrinti receptų, bendrauja su juo nuotoliniu būdu. Taip sistema veikia ilgai. Daug farmokotechnikų, kurie dirba vieni ir vaistininkas nestovi jam už nugaros. Pasikeičiant situacijai, neturime vaistininkų, kurie atvažiuotų į vaistinę ir galėtų juos pakeisti. Jų nėra. Negalime 100 proc. vaistininkų privilioti į vaistines, nes griūtų visa sistema.
– Ar skaičiavote, kiek užsidarytų vaistinių, jei tvarka nepasikeistų?
– Skaičiavome, kad apie 200 vaistinių. Reikėtų atleisti apie 300 farmokotechnikų. Praeitais metais darytos apklausos rodo, kad 88 proc. žmonių patenkinti esama situacija ir jiems reikalinga vaistinė prie namų. Jiems svarbus asmeninis santykis, yra nuotolinė prekyba receptiniais vaistais, kuri po truputį populiarėja. Žmonėms reikia asmeninio santykio ir greičio. Per pandemiją pamatėme, kad, kai nebuvo galima apsilankyti pas gydytojus, kokį didelį santykį turi su vaistinėmis ir kaip jos reikalingos.
Vaistininkai lieka Lietuvoje ir dirba, tačiau vis tiek neužtenka, kad išlaikytume visas vaistines.
– Užsidarys tinklų ar mažosios vaistinės?
– Tai palies visus, bet tikrai didesnės vaistinės turi daugiau galimybių atsivilioti vaistininkų. Vilionių karas vyksta ir mažosios vaistinės negali konkuruoti, nes iš jų išeina vaistininkai į didesnes. Natūralu, pirmiausia šioje kovoje kris mažosios vaistinės. Kai pandemijos metu vaistinėse spausdindavo galimybių pasus, tikėjomės, kad per dieną gal ateis 3 tūkst. žmonių, tačiau kai per dieną atėjo 90 tūkst., pamatėme, kad ne visi turi išmaniuosius telefonus, ne visi turi galimybę prisijungti prie interneto.
– Ar vaistų deficitas vis dar yra klausimas, kurį sunku spręsti pastaraisiais mėnesiais?
– Vienokių ar kitokių vaistų trūkumas nuolatos būdavo. Problema, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnyboje registruojama, kokų vaistų trūksta. Tada, nesant vieno vaisto gamintojų, yra kitas. Vaistinėje galėdavome pasiūlyti alternatyvą. Problema, kai pakeisti negalime, nes yra vienas veikliosios medžiagos gamintojas, ypač kalbant apie antibiotikus, o gamintojas vienas. Vaistinė negali pasiūlyti kitų antibiotikų, nes ten kita veiklioji medžiaga.
– Kiek ši problema gali tęstis?
– Gali atsakyti vaistų gamintojų atstovai Lietuvoje, nes jie pirminis šaltinis, kurių klausiame, kada bus. Šiuo metu antibiotikų problema sprendžiama, į Lietuvą atvežamas vaistas, kuris neregistruotas Lietuvoje ir gydytojai jį gali išrašyti kaip vardinį vaistą, vadinasi, su specialiu receptu trumpam, kol Lietuvoje atsiras registruotų vaistų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...