Vaistinėse trūksta ne tik vaikiško paracetamolio: kodėl?

– Kokių vaistų trūksta šiuo metu labiausiai?

– Šiuo metu vaistinėse trūksta penicilino ir paracetamolio suspensijų vaikams, ne iš karto pacientai gali įsigyti ir „Ozempic“ vaisto, skirto cukriniam diabetui gydyti.  Pagal mūsų turimą informaciją, paracetamolio suspensija jau turėjo pasiekti Lietuvą. Tikėtina, kad savaitės pabaigoje  gyventojai galės šio vaisto įsigyti vaistinėse.

– O kaip paaiškinti, kodėl susidaro tam tikrų vaistų stoka šalies vaistinėse?

– Na, vaistų tiekimo problemos aktualios ne tik Lietuvai. Su šia problema susiduriama tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Dažniausios tokių sutrikimų priežastys – komercinės, taip pat logistikos, tiekimo sutrikimai bei padidėjęs vaisto poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek valstybė gali reguliuoti ir ar apskritai gali kištis į užsakomo vaisto tiekimą?

– Na, gyvename laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi priversti vaistą ar registruoti, ar atsivežti mes negalime. Tačiau, be abejo, yra tam tikri mechanizmai, kurie leidžia padėti užtikrinti vaistų tiekimą, šalinti tiekimo sutrikimus. Arba – gauti informaciją apie tam tikrų vaistų tiekimo trūkumus. Pirmiausia, pačios farmacijos kompanijos yra įpareigotos mums pranešti apie numatomą tiekimo sutrikimą. Antra – mes gauname informaciją apie vaistų likutį sandėliuose ir vaistų pardavimus. Šiuos duomenis viešiname, nuolat stebime, ypač kas susiję su kompensuojamaisiais vaistais. Kai tik gauname signalą, kad galimas vaisto sutrikimas, aiškinamės situaciją detaliau tiek su farmacijos kompanija, tiek su tiekėju. Jei nustatome, kad vaisto sutrikimas bus, kuo skubiau informaciją paskelbiame internete.

Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad siekiant užtikrinti pacientams vaisto prieinamumą, kai reikalingas gydymas Lietuvoje neregistruotais vaistais ar esant registruoto vaisto trūkumui, valstybė turi tam tikras teisines priemones, kitaip tariant, išimtis. Tai yra taip vadinami vardiniai vaistai ir galimybė farmacijos kompanijai pristatyti vaistus pakuotėmis, kurios paženklintos ne lietuvių, o užsienio kalba.

Na, gyvename laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi priversti vaistą ar registruoti, ar atsivežti mes negalime. Tačiau, be abejo, yra tam tikri mechanizmai, kurie leidžia padėti užtikrinti vaistų tiekimą.

– Kai pritrūksta tam tikrų medikamentų, ar visada yra pakaitalų, alternatyvų, kad pacientas iš viso neliktų be vaistų?

– Būna įvairių situacijų, dažniausiai tie pakaitalai yra. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai to vaisto pakeisti nėra kuo. Tokiu atveju reikia kreiptis į savo gydytoją ir ieškoti sprendimo, ką tokioje situacijoje daryti. Galbūt galima skirti preparatą su kita veikliąja medžiaga ir pan. Žodžiu, tokioje situacijoje tie sprendimai yra įvairūs.

– Paminėjote, kad situacija, kokia susidarė Lietuva, galėtų būti ir kitose šalyse. Kokia ji dabar apskritai yra Europoje, pasaulyje dėl vaistų paklausos ir pasiūlos?

– Šiuo metu Europos mastu stebimas padidėjęs poreikis vaistų nuo cukrinio diabeto, inhaliacinių vaistų nuo astmos ir trombolitikų. Taip pat pandemijos pradžioje buvo išaugęs anestetikų, antibiotikų COVID-19 komplikacijoms gydyti poreikis. Dabar ta situacija stabilizuojasi.

– Kaip būtų galima paaiškinti, kokios yra pagrindinės medikamentų trūkumo priežastys. Galbūt ką nors vaistų rinkoje galėjo pakeisti ir karas Ukrainoje?

– Dėl karo Ukrainoje iš pradžių manėme, kad tai turės įtakos, tačiau dabar negalėtume tvirtinti, kad atsirado kažkokių problemų, susijusių su vaistų tiekimu. Žinoma, šių metų pavasarį dėl kalio jodido padidėjusio poreikio branduolinės avarijos atveju žmonės negalėjo šio vaisto įsigyti vaistinėse, bet situacija per keletą mėnesių stabilizavosi.