Svarbiausias – tėvų vaidmuo
„Pati pagrindinė klaida – manyti, kad 2–5 metų vaikas jau pajėgia tinkamai išsivalyti dantis. Iki septynerių metų rankų raumenys dar neišlavėję, todėl vaikas, net ir labai stengdamasis, negali atlikti taisyklingų judesių. Todėl iki septynerių metų burnos higiena – išimtinai tėvų atsakomybė. Nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje tėvai valo vaikams dantis net iki dešimties metų. Jei vaikas labai nori tai daryti pats – puiku, bet paskui vaiko dantis visada turi pervalyti tėvai“, – sako V. Brukienė.
Tėvams būtina suprasti, kad dantų valymas turi tapti tokia pat savaime suprantama rutina kaip nusiprausti veidą ar nusiplauti rankas. Jei įprotis formuojamas nuo išdygusių pirmųjų dantų, apsilankymai pas odontologą būna labiau profilaktiniai ir tampa malonia patirtimi, o ne baimę keliančiu išbandymu. Kuo anksčiau tėvai imasi atsakomybės, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas užaugs nepatirdamas dantų skausmo ir turėdamas sveiką požiūrį į burnos higieną.
Prižiūrėti – ir pieninius dantis
V. Brukienė atkreipia dėmesį, kad vaikų dantų priežiūra turi prasidėti nuo pirmųjų gyvenimo metų. Tai ugdo vaiko atsakomybę, padeda formuoti supratimą, kad burnos higiena yra kasdienė būtinybė, o ne pasirinkimas. Tėvai privalo rodyti pavyzdį patys ir dantų valymą įtraukti į šeimos rutiną dar nuo pirmųjų dantukų.
„Jei nuo mažens vaikas nebuvo skatinamas valytis dantų, nes tėvams atrodė, kad pieniniai dantys nesvarbūs, nes vis tiek iškris, vaikas auga negaudamas žinios, kad dantys yra svarbūs. Tokiu atveju požiūris nesikeičia ir išdygus nuolatiniams dantims“, – pabrėžia V. Brukienė.
Burnos higieną galima pradėti dar iki pasirodant pirmiesiems dantukams – švelniai valant dantenas marlės tamponėliu ar specialiu antpirščiu. Tai padeda ne tik palaikyti švarą, bet ir formuoja vaiko įprotį. Vėliau galima naudoti įvairias motyvacines priemones: šviečiančius ar grojančius dantų šepetėlius, edukacines knygeles ar programėles. Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – dantys turi būti valomi du kartus per dieną, kiekvieną dieną, be išimčių.
„Mityba taip pat daro didelę įtaką vaikų burnos sveikatai. Ypač svarbu riboti užkandžiavimą – geriau vienu kartu suvalgyti daugiau saldumynų nei po truputį valgyti visą dieną. Pavyzdžiui, Skandinavijoje populiari iniciatyva „saldumynai tik šeštadieniais“. Ši tradicija jau skinasi kelią ir Lietuvoje. Vaikas laukia dienos, kai galės pasimėgauti, o ir dantims tai gerokai mažiau žalinga nei nuolat kramsnoti saldžius užkandžius“, – sako ji.
Pagrindinė klaida – manyti, kad 2–5 metų vaikas jau pajėgia tinkamai išsivalyti dantis.
Ateities vizija
Paradoksalu, bet šiandien tėvai dažniau įvertina tik matomą rezultatą – plombuotą ar atkurtą dantį, o ne tai, kad gydymo apskritai neprireikė. Prof. V. Brukienė tikisi, kad ateityje vaikų odontologija vis labiau remsis prevencija, o ne gydymu.
„Tikiuosi, kad vaikų odontologija pereis nuo restauracinio gydymo prie profilaktikos. Jei odontologas padarė taip, kad dantis nesugedo ir nereikėjo gydymo, tai pati didžiausia vertybė. Norisi, jog ir tėvai suprastų, kad prevencija – svarbiausias darbas, nors fiziškai pokytis nematomas“, – teigia V. Brukienė.
Pasak profesorės, užauginti vaiką, neturintį problemų dėl dantų ėduonies, vadinasi, užauginti ateities kartą, kuri žinos, kaip perduoti gerus įpročius savo vaikams. Kuo daugiau sąmoningų tėvų, tuo daugiau sveikų šypsenų ateityje.
(be temos)