"Vaikas mažai juda, daug ir netaisyklingai sėdi, dėl fizinio krūvio trūkumo jam darosi sunku sportuoti, auga svoris, dėl netaisyklingos laikysenos prasideda nugaros skausmai, formuojasi X formos kojų deformacija", – amžino rato, į kurį dažnai įsisuka vaikai, schemą piešia Kauno klinikų gydytoja ortopedė traumatologė medicinos mokslų daktarė Jolita Gintautienė.

Ji pataria, ką daryti, kaip iš tokio užburto rato ištrūkti.

– Kokie vaikai pas jus ateina pusantrų metų tęsiantis pandemijai? Sveiki ar nelabai?

– Ateina visokių vaikų. Vieni sveiki, kiti nelabai. Pandemija paliko pėdsaką, tačiau vien jai visko suversti negalima, nes ir jos metu buvo galimybių. Buvo galima pasportuoti ar pajudėti namuose. Vaikų laikysenai paprastai skiriamas didžiausias tėvų, mokytojų, trenerių dėmesys – susirūpinę dėl jos į mus šiuo metu kreipiasi daugiau tėvų su vaikais. Panašu, kad didžiąją laiko dalį pandemijos metu jie praleido sėdėdami susikūprinę, ir tėvai, pandemijos metu patys būdami namuose, pastebėjo, kad vaikui kažkas negerai.

Noriu atkreipti dėmesį: net jei vaikas per metus 10 cm paaugo, priaugti 10 kg yra labai daug.

Be to, pastebėjome, kad per pandemiją daugiau vaikų atėjo turėdami antsvorio. Ir tėvai, ir mes, gydytojai, pastebime, kad vaikai priaugo svorio. Vienas ar keli kilogramai nebūtų problema, tačiau ateina vaikų, per metus priaugusių, pvz., 10 kg ir pan. Iki pandemijos tokių atvejų pasitaikydavo retai, o dabar beveik kiekvieną dieną galbūt ne mes tiek priaugto svorio atvejų užfiksuojame, tačiau tėvai pasako: vaikas priaugo svorio. Noriu atkreipti dėmesį: net jei vaikas per metus 10 cm paaugo, priaugti 10 kg yra labai daug. Tai yra antsvoris, dažniausiai atsirandantis dėl nejudrumo, dėl valgymo visko, kas papuola. Čia, žinoma, iš dalies kalta pandemija: visą dieną būnant namuose, ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems ranka dažnai tiesiasi šaldytuvo link.

– Kaip antsvoris susijęs su ortopedinėmis ligomis?

– Įsisuka užburtas ratas: vaikas nejuda, sėdi susikūprinęs, blogėja laikysena, didėja svoris. Jam darosi sunkiau judėti, o daugiau pajudėjęs jis dūsta, skundžiasi, kad skauda kojas.

Antsvoris didelę įtaką daro kojos ašies iškrypimui. Jeigu tai yra augantis vaikas, jo augimas nepasibaigęs, gali vystytis vadinamosios X formos kojų deformacijos. Jų vystymosi sąsajos su antsvoriu yra moksliškai įrodytos. Pėdos nukenčia, nes joms tenka didesnė apkrova. Situacija blogėjanti, nes daug kam nepavyksta ištrūkti iš to rato: vaikas mažai juda, daug ir netaisyklingai sėdi, dėl fizinio krūvio trūkumo jam darosi sunku sportuoti, auga svoris, dėl netaisyklingos laikysenos prasideda nugaros skausmai, formuojasi X formos kojų deformacija.

– Per pandemiją padaugėjo prie telefono, planšetės ar kompiuterio, televizoriaus ekranų praleidžiamų valandų. Kaip tai atsiliepia vaikų sveikatai?

– Yra daug straipsnių, studijų apie tai. Per pastaruosius du dešimtmečius išmaniosios technologijos labai palietė ne tik paauglius ir vyresnius, bet ir pačius mažiausius vaikus. Net jiems nuraminti tėvai neretai ėmė duoti mobiliuosius telefonus, planšetes. Ir tada vaikas sėdi galvą nulenkęs, susikūprinęs. Dėl to labai kenčia vaikų laikysena.

Kitaip – stovinčio žmogaus kūno padėtis, kai nereikia įtempti raumenų. Tačiau ilgiau besinaudojantiesiems išmaniosiomis technologijomis, ypač telefonais, labai išryškėja kifozė – kūprinimasis, galvos, kaklo palenkimas. Ji šiais laikais būdinga daugiau vaikų.

Tėvai dažnai neatskiria, kas yra skoliozė (stuburo iškrypimas – red. past.) ir kas yra netaisyklinga laikysena. Technologijos, ko gero, nesukelia skoliozės, jos greičiausiai sukelia laikysenos sutrikimų.

Skoliozė – liga, kurią dažniausiai nulemia genetinis faktorius. Ilgas netaisyklingas sėdėjimas ar sunkios kuprinės nuolatinis nešiojimas ant vieno peties šios ligos paprastai nesukelia. Dažniausiai pasitaiko idiopatinė skoliozė, kai dėl nežinomos priežasties augimo spurto metu kažkuriame stuburo segmente įvyksta staigių pakitimų, dėl kurių stuburas ima suktis ir krypti. Tam laikysena neturi įtakos.

O ydingą laikyseną galima kontroliuoti, pakeisti: esant ydingai laikysenai, paprašius išsitiesti, vaikas gali tai padaryti.

– Tačiau, jei vaikas nuolatos prie telefono ar kompiuterio, nuolatos susikūprinęs ir mažai juda, ar gali atsitikti taip, kad dėl ilgalaikės netaisyklingos laikysenos vieną dieną nebeišsities?

– Paprašytas išsitiesti jis sugebės tai padaryti. Žinoma, paskui greičiausiai vėl sudribs taip pat netaisyklingai. Jei vaikystėje susiformuoja toks įprotis ir jis netaisomas, vėliau pereina ir į suaugusiųjų gyvenimą ir lieka visą gyvenimą. Ir kuo toliau, tuo tokius įpročius kontroliuoti sunkiau. Vis dėlto tai neturėtų tapti stuburo deformacija. Tėvams dažnai sakau: šiuo metu nėra stuburo deformacijos – viskas yra jūsų rankose.

Jolita Gintautienė: stebuklingos tabletės, kuri pagerintų vaikų laikyseną, nėra. Reikia dirbti.

– Kokių kitų sveikatos problemų gali sukelti netaisyklinga laikysena?

– Pagrindine problema tampa nugaros, kaklo, galvos skausmai. Dėl to pas mus dažniausiai ir atveda tėvai vaikus. Jiems rekomenduojame masažų, mankštų kursą ir paprastai tie skausmai praeina. Skausmo nebelieka, tačiau laikysena taip greitai nesusitvarko. Tai rodo, kad skausmo priežastis – raumenų pertempimas, jų silpnumas, atsirandantis ilgai netaisyklingai sėdint. Tačiau masažai, mankštos skausmus numalšina trumpam laikui. Jei nesikeis gyvenimo būdas, nebus koreguojama laikysena sėdint, viskas sugrįš bumerangu.

– Vėl grįžtame prie būtinybės judėti?

– Taip, nes vien kineziterapija esant tokiam gyvenimo tempui visų problemų neišspręsi. Vaikams reikia sudaryti sąlygas judėti. Tėvai kartais klausia: koks sportas sveikiausias? Sveikos yra įvairios sporto šakos, bet svarbiausia, kad tas sportas patiktų vaikui, kad jis norėtų lankyti treniruotes. Nes jei vaikas norės lankyti ledo ritulį, o tėvai vers jį plaukti, tai nieko gero nebus. Sporto šakų, be abejo, yra įvairių. Kalbant apie nugaros sveikatą, mes rekomenduojame tokias sporto šakas, kur raumenys dirba simetriškai: plaukimas, gimnastika. Tiesa, dabar pasirodo žinių, kad kai kuriais atvejais gimnastika gali provokuoti skoliozę. O tokios sporto šakos, kaip tenisas, fechtavimas, atletika, pvz., ieties metimas, kur dirba viena pusė, nugarai ne taip sveika. Bet mes paprastai sakome: tegul jau geriau tas vaikas sportuoja bet ką, nei sėdi prie kompiuterio ar su telefonu.

– Dalis tėvų teigia neturintys galimybės vaiko leisti, juo labiau – vežioti į sporto būrelius.

– Tokiu atveju reikėtų patiems tėvams eiti į kiemą sportuoti su vaikais. Tai labai sveika bet kuriuo atveju. Be to, šiais laikais daug sporto būrelių veikia mokyklose. Tiesa, mokyklose jie kurį laiką nebuvo rengiami dėl pandemijos. Tačiau viešos sporto aikštelės, miškai, parkai, takai liko neuždaryti. Taigi, nereikia kaltinti pandemijos – reikia tik noro.

– Kiek laiko per parą vaikai ir paaugliai turėtų praleisti judėdami?

– Šalia fizinio lavinimo pamokų mokykloje, sportuodami vaikai ir paaugliai turėtų praleisti mažiausiai tris valandas per savaitę.

Tėvai kartais klausia: koks sportas sveikiausias? Sveikos yra įvairios sporto šakos, bet svarbiausia, kad tas sportas patiktų vaikui, kad jis norėtų lankyti treniruotes.

– Kaip gydomos tokios ligos kaip skoliozė, kifozė?

– Skoliozės atveju visų pirma reikia įvertinti stuburo iškrypimo laipsnį, vaiko amžių, lytį, augimą, spurtą, lytinę brandą. Atlikus rentgenogramą, gydymas priklauso nuo visų šių faktorių. Vaikas gali būti reguliariai stebimas arba jam pritaikomas korsetas, gydomas chirurginiu būdu.

Lygiai taip pat gydoma kifozė. Tėvai gali skųstis, kad atsikišusi vaiko kuprelė, tačiau, kaip minėjau, kai kuriais atvejais ją galima ištiesinti. Paaugliams būdinga liga – kifozė arba Šauermano kifozė – kuprelės susiformavimas. Tokiu atveju ištiesinti nugarą labai sunku, reikia daug aktyvesnės kineziterapijos, prireikia ir taikyti korsetą. Ir kai kuriais atvejais labai sunku atskirti, ar tai yra laikysenos problemos, ar rimtesnė bėda.

– Kokie tie korsetai?

– Skoliozės atveju – kieti plastikiniai korsetai, primenantys šarvą. Jie dėvimi beveik visą parą po drabužiais. Ir dėvimi ilgai – kol vaikas nustoja augti. Mergaitėms tai paprastai įvyksta praėjus dvejiems metams nuo mėnesinių atsiradimo. Tik tada galime sakyti, kad šios ligos progresavimo neturėtų būti. Iki tol tenka nuolatos nešioti korsetą.

Negalėčiau pasakyti, kad kifozę dabar diagnozuojame dažniau, tačiau koreguojamą kifotinę laikyseną – tikrai dažniau. Ją galima koreguoti sportine veikla ir taisyklingai sėdint.

Kontroliuoti sėdėseną taip pat labai svarbu. Čia svarbu ir tai, kaip vaikas sėdės prie stalo, kaip jam bus pritaikyta aplinka, kur jis skaitys knygas – ar lovoje sugriuvęs, pasikišęs kojas po savimi, ar taisyklingai, galbūt – ant didelio pripučiamo kamuolio, tai irgi rekomenduojama.

– Kiek svarbūs vaiko stalas, kėdė?

Reikia dirbti tėvams ir vaikams, kad susiformuotų geras įprotis taisyklingai sėdėti, stovėti, laikyti savo kūną.

– Jie vaiko laikysenai labai svarbūs. Kėdės ant ratukų vaikams netinka, nes vaikas iš rekomenduojamos sveikos pozos tiesia nugara labai greitai gali pasisukti ir sėdėti ta nerekomenduojama poza. Sėdint taisyklingai, klubai ir keliai turi būti sulenkti 90 laipsnių kampu, pėdos turi siekti grindis. Dėl to, jei stalo aukštis nereguliuojamas ir atsisėdus ant kėdės vaiko pėdos nesiekia žemės, po jomis reikėtų padėti kėdutę ar keletą didelių knygų. Alkūnės taip pat turi remtis į stalą 90 laipsnių kampu. Tai yra standartai, kurių rekomenduojama laikytis. Kitu atveju vaikas arba links į priekį, arba lošis atgal.

– Jūsų rekomendacija: kiek laiko vaikai gali praleisti prie išmaniųjų įrenginių?

– Mes gyvename XXI a. ir negalime tikėtis, kad vaikas visiškai nesinaudos išmaniaisiais įrenginiais, kompiuteriu. Galų gale ir prie ekranų galima sėdėti taisyklingai, kas valandą padaryti trumpą mankštelę akims. Jeigu bent 2–3 kartus per savaitę vaikas sugebės po pamokų rimtai pasportuoti, galima išvengti netaisyklingos laikysenos formavimosi net ir naudojant išmaniąsias technologijas.

– Jei ir vėl tektų visiems užsidaryti namuose, koks būtų jūsų patarimas, rekomendacijos tėvams?

– Keisti gyvenimo būdą, daugiau judėti, valgyti ne bet ką. Dabar į kiemą išeiti tikrai galima. Ir didžiausia atsakomybė dėl to, kad vaikai į jį neišeina, tenka tėvams. Juk vaikai dažnai neturi motyvacijos, jie ir pas gydytoją atėję sako: man viskas gerai, aš viską galiu. Taigi, vaikų sveikata turi rūpintis tėvai.

Stebuklingos tabletės, kuri pagerintų vaikų laikyseną, nėra. Reikia dirbti. Labai dažnai tėvai, atėję su vaiku į konsultaciją, sako: gydytoja, jūs vaikui pasakykite, ką ir kaip reikia daryti, nes jis manęs neklauso. Mes prigrasiname tam vaikui, tačiau aš nežinau, kiek tai efektyvu. Reikia dirbti tėvams ir vaikams, kad susiformuotų geras įprotis taisyklingai sėdėti, stovėti, laikyti savo kūną. Taip pat labai svarbu tėvams su vaikais aktyviai leisti laisvalaikį kartu. Nes jei tėvai visą dieną kažką kramsnoja prie televizoriaus, o vaikui sako: sportuok, nieko nebus.