V. Kasiulevičius: policija nesustabdys žmonių nuo susibūrimų, nebent įvestume komendanto valandą

  • Teksto dydis:

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje pasidalijo naujausiomis įžvalgomis koronaviruso tema. Daugiausiai dėmesio medikas skyrė Lietuvoje įvestiems karantino ribojimams ir visą situaciją palygino su kitų šalių patirtimi.

Profesorius rašė, kad po sėkmingos Izraelio ir Airijos patirties spalio pabaigoje blogėjant epidemiologinei situacijai daugelis Europos valstybių pradėjo svarstyti nacionalinio karantino priemonių taikymo galimybę. Čekija patirdama ypač didelį COVID-19 protrūkį įvairius ribojimus pradėjo įvesti dar spalio mėnesį.

„Lapkričio 2 dieną Vokietija įvedė antrąjį nuo kovo mėnesio karantiną uždarydama restoranus, barus, sporto sales ir pramogų vietas, tačiau išlaikydama atviras mokyklas, parduotuves ir darbovietes.

Belgija taip pat nuo lapkričio 2 dienos iki gruodžio vidurio įvedė karantiną uždarydama nebūtinų poreikių parduotuves ir paslaugų įmones, pavyzdžiui, kirpyklas. Bet kokie susibūrimai viešosiose erdvėse gali būti skirti ne daugiau kaip keturiems žmonėms. Prekybos centrai gali parduoti tik būtiniausias prekes, o juose lankytis gali tik vienas šeimos narys ar namų ūkio atstovas.

Vytautas Kasiulevičius/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Lapkričio 5 dieną reikšmingus apribojimus įvedė Jungtinė Karalystė, ypač griežti apribojimai įvesti Anglijoje. Mokyklos liko dirbti, bet žmonių judėjimas tapo smarkiai apribotas: darbas, parduotuvės, pasivaikščiojimai vengiant bet kokių susibūrimų. Restoranai, klubai ir barai uždaryti.

Lapkričio 5 dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad nuo lapkričio 7 d., šeštadienio, bus nustatyti griežtesni apribojimai: uždaromi dauguma prekybos centrų, teatrai, muziejai, galerijos ir kino teatrai. Mokyklos pervedamos į nuotolinį mokymą. Viešbučiai liko atviri tik verslo kelionėms. Barai ir restoranai anksčiau buvo uždaryti jau ankstesniais įsakymais, o vyresnio amžiaus žmonių paprašyta likti namuose. Lenkijoje jau nuo spalio 21 d. buvo draudžiami vieši daugiau nei penkių žmonių susirinkimai. Veido kaukes viešose vietose naudoti privaloma“, – mintimis apie karantino ribojimus kitose šalyse dalijosi V. Kasiulevičius.

Kaip jis teigia, Lietuva, kaip ir Lenkija, tą pačią lapkričio 7 dieną įvedė nacionalinį karantiną, tik mūsų karantino priemonės buvo panašiausios į Vokietijos karantino priemones.

Toliau V. Kasiulevičius vardijo, kad lapkričio 9 dieną Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė, kad nuo trečiadienio (lapkričio 11 d.) visoje šalyje taikoma komendanto valanda nuo 20 iki 5 val., išskyrus tuos asmenis, kurie vyksta į darbą. Verslas turės užsidaryti iki 19 val., o restoranai ir kavinės galės maistą pristatyti tik į namus, sporto renginiai vyks tuščiuose stadionuose, o šeimos susibūrimai bus skirti tik 10 žmonių.

Lapkričio 14 dieną Austrijos kancleris pranešė, kad nuo lapkričio 17 dienos (antradienio) „visą parą“ bus taikoma komendanto valanda, o žmonės gali palikti namus tik nusipirkti maisto produktų, keliauti į būtiniausius darbus ar suteikti skubią pagalbą. Antrasis Austrijos uždarymas tapo griežtesniu nei kitų Europos šalių, pavyzdžiui, nes Austrijoje uždarytos ir mokyklos. Leista dirbti prekybos centrams, vaistinėms, bankams ir paštui. Darbas namuose tapo privalomas, išskyrus tuos darbuotojus, kurie teikia būtiniausias paslaugas.

„Apibendrinti visų išvardintų karantinų poveikį susirgimų skaičiui ar šalies ekonomikai epidemiologų ir ekonomistų užduotis, bet daugelis taikytų priemonių Europoje ir kitose kontinentuose suveikė. Nacionalinio karantino priemonės arba reikšmingai mažino naujų užsikrėtimų skaičių ir R rodiklį (Airija, Izraelis, Austrija, Belgija) arba bent jau stabilizavo situaciją, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų funkcionuoti (JK, Vokietija, Lenkija, Vengrija)“, – išvadas darė jis.

Profesoriaus vertinimu, Lietuva, deja, negali pasigirti nei pirmu, nei antru laimėjimu. Naujų atvejų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau net ir 15-20 procentų savaitinis augimas kelia milžinišką galvos skausmą sveikatos sistemai. Tikėtina, kad tokia situacija tęsis iki gruodžio vidurio. O tuomet nepamirškime, kad artėja šv. Kalėdų laikas. Ir tuo laiku išmintingiausia būtų niekur nevykti, kaip tai ir darėme per šv. Velykas. Beta koronavirusai (pvz., OC43) ir be jokios pandemijos mėgsta klestėti gruodžio mėnesį, o SARS-CoV-2 priklauso beta koronavirusams.

Blogiausia, kad mes iki šiol nežinome, kur vyksta tie užsikrėtimai.

„Viena problema yra 2 tūkst. COVID-19 pacientų ligoninėse ir iki 20 mirčių kas dieną dėl COVID-19. Kita problema – sutrikęs planinių paslaugų teikimas kitiems lėtinėmis ligomis (koronarine širdies liga ar cukriniu diabetu) sergantiems pacientams ir mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų augimas. Pacientai vengia gydymo įstaigų, mažiau dalyvauja profilaktiniame patikrinime atidėdami jį geresniems laikams, nes bijo užsikrėsti COVID-19. Tuo tarpu ištisi chirurgijos ir terapijos padaliniai pertvarkomi į COVID-19 skyrius, kad užtikrintų deguonį ir kitą pagalbą sunkiai sergantiems. Tai jau turi savo vardą – kolateralinė pažaida. COVID-19 tiesiog ryja planinių hospitalizacijų vietas kitoms ligoms ir kitais metais mes pamatysime daug didesnes netektis negu galėjome įsivaizduoti.

Ką mums daryti? Ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent įvestume komendanto valandą. Blogiausia, kad mes iki šiol nežinome, kur vyksta tie užsikrėtimai.

Štai pridėjau skaidrę iš „Nature“ žurnalo, kur pateikti Islandijos duomenys. Daugiausia užsikrėtimų Islandijoje įvyksta namų aplinkoje, darbe, socialinėje aplinkoje ir sveikatos priežiūros įstaigose. Nors didelė dalis užsikrėtimų nėra išaiškinama. Tikėtina, kad Lietuvoje yra tas pats, tačiau šie duomenys nėra prieinami plačiajai visuomenei.

Valstybė, kaip ir visada, būdama mažesnė negu nori atrodyti, apžiojo per didelį problemų kąsnį, kurio niekaip negali atkasti. Pertekliniai SAM ir jai pavaldžių institucijų reguliavimai tik blogina situaciją. Pavyzdys – greitieji antigeno testai. Tiesiog reikia leisti visoms įmonėms, įstaigoms laikantis tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų reguliariai ir masiškai testuoti savo darbuotojus visomis prieinamomis diagnostikos priemonėmis (PGR, greitaisiais antigeno testais). Daug diskutuojame apie mokyklų ir prekybos centrų saugumą. Bet ar žinome, kiek mokytojų, mokinių ar pardavėjų šią savaitę užsikrėtė?

Naujausia JAV mokslininkų analizė rodo, kad testuojant mokytojus ir moksleivius kas septynias dienas, laiku juos izoliuojant pasireiškus pirmiesiems simptomams, naujų atvejų dažnį Niujorko mokyklose galima sumažinti net 70 procentų!!! Jau nekalbu apie apsaugos priemones ir ištraukiamąją ventiliaciją“, – savo pastebėjimus baigė medikas.

Primename, kad praėjusią parą, lapkričio 27-ąją, ištyrus 12 848 ėminius, Lietuvoje nustatytas 2121 užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Iki šios dienos Lietuvoje iš viso patvirtinti 58 212 infekcijos atvejų, skelbia Statistikos departamentas.

Praėjusią parą mirė dar 11 žmonių. Mirtis jau iš viso pasiglemžė 482 žmones. 220 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Aš už komendanto valandą, už griežtus ribojimus šiuo sunkiu metu.Italai nesismulkino kai liga kaip vėjas sukosi tarp žmonių.

masonas

masonas portretas
o kokios sektos toks pasisveikinimas kaip sveikinasi politikai?

Med.

Med. portretas
Pagalvokite visi ,kada gerete polivitaminus.Pats laikas nusipirkti polivitaminus sau ,vaikams ir pradeti naudoti ,vieną kartą dienoje ,valgio metu.Imunitetui sustiprinti.Galima pusantro mėnesio panaudoti ,kursas silpniem žmonėms trys menesiai ,kaip rašiau viena kartą dienoje ,valgio metu.Reikia polivitaminų todėl,kad visko žmogui reikia ,ne vienos grupės vitamino ir įsisavina geriau. Nepakenks ne perdozavus,juk maistą valgome nežinome kokį, sakyčiau nepilnaverti .O ir gamina nežinome kas,ar sveikas žmogus ,jeigu valgome ne namie.
VISI KOMENTARAI 35
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių