„Visuose čia pateikiamuose prognostiniuose modeliuose neatsižvelgta į taikomų prevencijos priemonių efektyvumą, oro temperatūros ir sezoniškumo veiksnius. Visa ši informacija dar nėra recenzuota ir nėra priimta spaudai geruose mokslo žurnaluose. Būtina vertinti kritiškai !!!“, – feisbuke rašo V. Kasiulevičius.

Italija. Epidemijos pikas – balandžio 9 diena, kai bus pasiektas nuo 10 000 iki 15 000 naujų atvejų per dieną skaičius. Epidemijos laikotarpiu Italijoje prognozuojama nuo 435 000 iki 600 000 registruotų ir nuo 280 000 iki 5 500 000 neregistruotų atvejų. Maksimalus infekcijos paplitimas epidemijos laikotarpiu – 9 procentai populiacijos. Epidemijos pabaiga – gegužės mėnesis.

Prancūzija. Epidemijos pikas – balandžio 14 diena, kai bus pasiektas nuo 12000 iki 20000 naujų atvejų per dieną skaičius. Epidemijos laikotarpiu Prancūzijoje prognozuojama nuo 470 0000 iki 700 000 registruotų ir nuo 310 000 iki 6 500 000 neregistruotų atvejų. Maksimalus infekcijos paplitimas epidemijos laikotarpiu – 9,7 procento populiacijos. Epidemijos pabaiga – gegužės mėn.

Vokietija. Epidemijos pikas – gegužės 1 diena. Epidemijos pabaiga – birželio mėn. Skaičių nėra pateikta.

Švedija. Epidemijos pikas – nuo gegužės 26 iki birželio 5. Epidemijos laikotarpiu Švedijoje prognozuojama nuo 430 0000 iki 860 000 atvejų. Tai sudaro nuo 4 iki 8 proc. populiacijos. Epidemijos pabaiga – rugpjūčio mėn.

„Švedai prognozuoja, kad vyresnis negu 50 metų amžius reikšmingai didina hospitalizacijos ir intensyvios terapijos poreikį. Jeigu tik 3 procentai COVID-19 susirgusių trisdešimtmečių pateks į ligoninę, o iš hospitalizuotų dėl šios ligos tik 5 procentams bus taikomas gydymas intensyvios terapijos skyriuje, tai daugiau kaip 10 procentų penkiasdešimtmečių susirgę COVID-19 bus gydomi stacionare, iš jų 12 procentų prireiks intensyvios terapijos. Vyresnėse amžiaus grupėse skaičiai atitinkamai didesni“, – rašo V. Kasiulevičius.